Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Sėjame žieminius kviečius. Svarbiausi veiksniai formuojant jų produktyvumą.

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Šiuo metu vyksta žieminių kviečių sėja.
Šiuo metu vyksta žieminių kviečių sėja.
Printer Friendly, PDF & Email

Svarbiausi žieminių kviečių auginimo technologijos elementai, užtikrinantys optimalų vietos sąlygomis augalų produktyvumą, dažniausiai siejami su veislės ypatumais, žemės dirbimo technologijomis, priešsėliais, trąšomis, augalų ligų bei kenkėjų kontrole.

Šiuo metu vyksta žieminių kviečių sėja. Sėjos data – labai svarbus veiksnys, formuojant augalų produktyvumą. Sėjos laiko įtaka grūdų brandos laikui nereikšminga, tačiau labai reikšminga krūmijimuisi, žiemojimui, ligų ir kenkėjų paplitimui. Galima manyti, kad pasirinktas žieminių kviečių sėjos laikas optimalus, jei gaunamas derlingumas esmingai nesiskiria nuo maksimalaus derlingumo, o augalai nuimant derlių turi 2 – 4 ūglius. Esminiai derliaus nuostoliai gaunami nukrypus nuo optimalios sėjos datos.

Rezultatai rodo, kad ankstinant žieminių kviečių sėją, derliaus nuostoliai gaunami didesni nei sėjant vėliau optimalios datos. Moksliniuose straipsniuose nurodoma, kad sėjant anksčiau optimalios datos derliaus nuostoliai vidutiniškai siekia 1 – 1,2 proc. per parą, dažniausiai peraugę pasėliai išeikvoja energiją rudenį, nusilpsta, augalai lengviau pažeidžiami ligų bei kenkėjų, taip pat labiau reaguoja į meteorologinių sąlygų pokyčius.

Vėluojant sėją, žieminių kviečių derlingumas vidutiniškai mažėja 0,9 – 1,0 proc. per parą, derliaus mažėjimą lemia nepakankamas išsikrūmijimas rudenį, nepakankamas užsigrūdinimas prieš žiemą, pasėlių išretėjimas per žiemą, vėlyvos sėjos augalai labiau nukenčia nuo susidarančios ledo plutos, silpnus augalus labiau pažeidžia fuzarioziniai puviniai, augalai jautresni nepalankiems aplinkos veiksniams.

Pastaruoju metu matomi meteorologinių sąlygų pokyčiai, ruduo dažnai užsitęsia iki žiemos vidurio, dėl to kai kurie augintojai ryžtasi vėlinti sėją. Oro temperatūra leidžia tai daryti, tačiau augalų vystymąsi lemia ir kiti veiksniai, nepakanka šviesos ir augaluose pakinta fiziologiniai procesai. Galvojant apie optimalų sėjos laiką, reikėtų atkreipti dėmesį, kad optimalus sėjos laikas trunka vidutiniškai 10 dienų.

Sėjant nedidelį plotą, galima praleisti keletą dienų ir sėti paskutinėmis dienomis. Jei reikia apsėti didelius plotus, geriau nedelsti, pradėti ir baigti sėją optimaliu laiku. Lietuva nedidelė, bet optimalus sėjos laikas skiriasi, pirmiausiai pradedam sėti Šiaurės Lietuvoje, o Pietų Lietuvos ūkininkai gali palaukti ir pažiūrėti, kaip sekasi šiauriečiams. Suprantama, sėjos darbai tiesiogiai priklauso nuo meteorologinių sąlygų.

Nemažiau svarbi augalų produktyvumo dedamoji – sėklų norma. Derlinguose, geros struktūros dirvožemiuose, tinkamai paruošus sėklos guolį, sėjant optimaliu laiku, galima pradėti sėti 3,5 – 4,0 mln. daigių sėklų hektare. Vidutinio derlumo dirvožemiuose saugiau bus sėjant 4,0 – 4,5 mln./ha daigių sėklų. Priklausomai nuo aplinkos veiksnių, sėklų norma gali kisti ir siekti 5,0 mln./ha daigių sėklų.

Vėlinant sėją, sėklų norma didinama. Reikėtų atsisakyti patirties sėklų normą skaičiuoti kilogramais, nes, neįvertinus kai kurių aspektų, galima suformuoti labai tankius pasėlius. Pasėjus nepagrįstai didelę sėklų normą, prasideda konkurencija tarp pačių kviečių, tame pačiame pasėlyje formuojasi stiprūs ir silpni augalai, o silpnesnius visuomet greičiau apninka ligos, vėliau išplintančios visame pasėlyje. Augintojui svarbu suformuoti pasėlį iš stiprių augalų, kurie krūmytųsi ir formuotų optimalią pasėlio struktūrą.

Sėklų norma taip pat tiesiogiai priklauso nuo sėklų kokybės, rašėme ankstesniuose straipsniuose, kad sėklų laboratorinis daigumas turėtų būti nemažesnis kaip 95 proc. Tokių sėklų lauko daigumas bus apie 75 – 80 proc. Mažesnio laboratorinio daigumo sėklų lauko daigumas gali siekti ir 60 proc.

Pradėjusiems dygti augalams tenka konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet iki vegetacijos pabaigos reikia kovoti dėl išlikimo su piktžolėmis. Jei augintojas nepakankamai padeda kultūriniams augalams, jie dažniausiai pralaimi kovą su agresyviomis piktžolėmis. Reikia pripažinti, kad augalų apsauga nuo piktžolių reikalauja ne tik žinių, bet susijusi su pakankamai didelėmis išlaidomis, ir ne tik konkrečiame pasėlyje, bet visoje sėjomainoje.

Piktžoles reikėtų suskirstyti pagal žalingumą ir tuomet numatyti augalų apsaugos strategiją, jei pasėlyje vyrauja mažai žalingos piktžolės – reikalinga viena darbų kryptis, o jei vyrauja žalingos (pvz., kibieji lipikai, dirvinė smilguolė), augalų apsaugos darbus reikia pradėti nedelsiant, kai kviečiai pasiekia 3 lapelių tarpsnį. Vyraujant šiltoms žiemoms, daugėja žiemojančių piktžolių, reikėtų į tai atkreipti dėmesį. Apie varpučius nekalbame, jų problema turi būti išspręsta iki kviečių sėjos.

Renkantis herbicidus, labai svarbu atkreipti dėmesį į jų efektyvumą (rudenį vyrauja žemos oro temperatūros) bei galimą šalutinį poveikį. Gali būti atvejų, kad herbicido efektyvumas nepakankamas prieš pasėlyje vyraujančias piktžoles, o liekamasis poveikis gali pasireikšti augaluose, sėjamuose po kviečių. Dėl to būtina atkreipti dėmesį į vyraujančias piktžoles, žemės dirbimą nuėmus derlių ir herbicido išliekamąjį poveikį.

Rudenėja, bet siekiant suformuoti optimalų pasėlių produktyvumą, darbų nemažėja, o svarbiausia, juos reikia atlikti laiku ir kokybiškai bei sumaniai.

 

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA