Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Seimas spręs ar sugriežtinti paviršinių vandens telkinių naudojimo tvarką

Autorius: ELTA
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Seimas ketvirtadienį balsuos ar priimti aplinkos ministro Simono Gentvilo teiktas pataisas, kuriomis daugiau nei 10 m3 per parą ežerų, upių ir kitų paviršinių vandens telkinių vandens sunaudojantys gyventojai privalėtų registruotis, o virš 100 m3 – mokėti specialų mokestį.

Registruotis Aplinkos apsaugos agentūroje ir savo lėšomis vykdyti naudojimo apskaitą būtų reikalaujama, jei vidutinis paviršinio vandens sunaudojimas per parą viršytų 10 m3.

Nuo šios ribos taip pat būtų privaloma iš paviršinių ir požeminių vandens telkinių išgaunamo ir per hidrotechninius statinius praleidžiamo vandens apskaita. Registruotis privalėtų ir mažosios hidroelektrinės.

Sunaudojamo vandens kiekis būtų apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamo vandens kiekį padalijus iš išgavimo dienų skaičiaus.

Registracijos nereiktų naudojantiems mažiau nei 10 m3 paviršinio vandens per parą iš vieno telkinio, taip pat jei vanduo siurbiamas iš nuosavame sklype įrengto dirbtinio vandens telkinio. Naujoji tvarka nebūtų taikoma ekstremaliųjų situacijų atveju ir gesinant gaisrus.

Tuo metu mokestis už sunaudotus gamtos išteklius, siurbiant virš 100 m3 paviršinio vandens per parą iš vieno telkinio, įsigaliotų nuo 2024 sausio 1 d.

Anot įstatymo iniciatorių, siūloma tvarka skatintų tausoti ir racionaliai naudoti paviršinį vandenį, išlaikyti stabilų telkinių hidrologinį režimą ir pagerintų vandens būklę. Savo ruožtu apmokestinti vandens naudotojai ieškotų ekonomiškai palankesnių sprendimu, pavyzdžiui, mažinti sunaudojamo vandens kiekį, sausrų metu naudoti požeminį vandenį.

 

 

Facebook komentarai

bas

a