Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Sausrų padariniai – ar gruntinio vandens lygis atsistatė?

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Kaimų šiliniouose vandens lygis dar ne visur atsistatęs. Asociatyvi nuotr.
Kaimų šiliniouose vandens lygis dar ne visur atsistatęs. Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Ko jau ko, bet gėlo vandens Lietuvoje, atrodo, nestinga. Jo ištekliai, pasak specialistų, išties dideli. Vis dėlto, dvejus metus iš eilės vyravusi sausra išsekino gruntinius vandenis. Pirmieji su tuščiais šuliniais susidūrė kaimo vietovių gyventojai. Tačiau į vis labiau senkančius vandens telkinius dėmesį atkreipė ir tie, kurie neabejingi aplinkai ir gamtai. Ar gana lietinga žiema padės pasiekti įprastą gruntinio vandens lygį? Koks jis šiuo metu? Ir nuo apskritai priklauso jo svyravimai?

Kas maitina gruntinį vandenį?

Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė patvirtina, kad Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje. Tačiau ji pažymėjo, kad gausus gėlo gruntinio vandens kiekis susikaupė per daugelį metų. Statistiniai duomenys byloja, kad nuo 5 proc. iki 50 proc. kritulių nuosekliai papildo jo išteklius. Taigi, galima sakyti, kad tai pagrindinis gruntinio vandens „maistas“.

„Gruntinis vanduo yra tampriai susijęs su paviršiniais vandenimis. Pavasarinio ar rudeninio potvynio metu upių vanduo filtruojasi į gruntinį vandenį. Kita vertus, gruntinis vanduo išsiveržia į upių vagas, ežerų ir šlapynių duburius ir tam tikrais laikotarpiais yra vienintelis paviršinio vandens mitybos šaltinis“, – pažymi R. Radienė.

Specialistė taip pat atskleidė, kad gruntinio vandens lygiui neišvengiamai įtakos turi ir klimatas, augmenija, žmogaus veikla bei tie patys paviršiniai vandens telkiniai.

Stebėjimai džiugina

Tai, kad vasaros metu gruntinis vanduo šiek tiek nusenka, įprasta. Mat jis reaguoja į oro temperatūrą, kritulių kiekį bei drėgmės garavimo pokyčius. Šiltuoju metų laiku lygis gali nukristi nuo kelių centimetrų iki 2 ar net 3 metrų.

„Beveik kiekvieną vasarą gruntinio vandens lygis pažemėja, šuliniai išdžiūsta. Toks nuosėkis trunka iki spalio–lapkričio mėnesių“, – nurodo Hidrogeologijos skyriaus vedėja. Ji taip pat pridūrė, kad praėjusiais metais, lyginant su daugiamečiais duomenimis, vandens lygis buvo nukritęs nuo kelių centimetrų iki 1,5 metro giliau nei įprasta rugpjūčio mėnesiui. Bet kritinė riba nebuvo pasiekta.

„Labiausiai į sausrą reaguoja molingose nuogulose, 3–5 metrų gylyje besikaupiantis gruntinis vanduo, todėl 2019 metais labiausiai išdžiūvo Šiaurės ir Vidurio Lietuvos šuliniai, vanduo seko iki pat gruodžio mėn.“, – teigė R. Radienė.

Laimei, drėgni ir pakankamai vėsūs žiemos orai yra palankūs gruntinio vandens lygio kilimui. „Šiuo metu stebimas gana pastovus gruntinio vandens lygio kilimas visoje Lietuvoje. Jei ir likusiais žiemos mėnesiais bus gausu kritulių, gruntinio vandens lygis turėtų pakilti“, – džiaugėsi specialistė.

Kuris Lietuvos regionas sausrai neatspariausias?

Nemažai gyventojų kaimo vietovėse naudoja šulinių vandenį buities reikmėms ir net gėrimui. Todėl susidaro įspūdis, kad nukritęs ar juo labiau išsekęs juose vanduo perspėja apie sausrą. Bet šis procesas yra sudėtingesnis.

„Vandens kiekio svyravimas šuliniuose priklauso nuo gruntinio vandens lygio viršutiniame žemės sluoksnyje, šis, savo ruožtu, priklauso ne vien nuo klimato, bet ir nuo vidutinio daugiamečio gruntinio vandens lygio, reljefo, vandeningąjį sluoksnį sudarančių nuogulų ir kitų faktorių“, – vardijo R. Radienė.

Tai galima paaiškinti ir paprasčiau – kuo vidutinis daugiametis gruntinio vandens lygis yra giliau, tuo mažiau jis reaguoja į aplinkos veiksnius. Lietuvos geologijos tarnybos specialistė išskyrė, kad šiuo atveju labiausiai pasisekė pietryčių Lietuvos smėlingiems lygumų plotams, kiek mažiau Žemaitijos, Aukštaitijos ir Sūduvos kalvų sritims, taip pat upių (Neries, Dubysos, Nemuno vidurupio) viršutinėms terasoms. Kita vertus, R. Radienė išskyrė, kad šie regionai nors ne taip greit pajunta sausras, bet lygiai taip pat pavėluotai sureaguoja ir į kritulius.

„Smėlinguose aukštumų rajonuose dažnai stebime, kad gruntinis vanduo labiausiai pakyla vasaros mėnesiais, o nusenka žiemą“, – pasakojo ji. Tuo tarpu Vidurio ir Šiaurės Lietuva, Pamario ir Suvalkijos lygumos bei pelkių plotai į kritulių stygių arba perteklių reaguoja sparčiausiai, mat gruntinis vanduo čia slūgso negiliai.

Facebook komentarai