Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

„Ruinex“ padės šiaudus paversti organinėmis trąšomis

Autorius: Bionergy LT
Neskiriant pakankamai dėmesio dirvožemio savybių gerinimui, augalai labai greitai nukenčia nuo nepalankių aplinkos veiksnių.
Neskiriant pakankamai dėmesio dirvožemio savybių gerinimui, augalai labai greitai nukenčia nuo nepalankių aplinkos veiksnių.
Printer Friendly, PDF & Email

Derliaus nuėmimo karštinė. Matome didelę pažangą: laukuose dirba kombainai, o jiems įkandin vyksta ražienų purenimas. Anksčiau ražienos stovėdavo gan ilgai. Puiku. Tačiau pokalbiuose dažnai sutinkama klaidinga nuomonė apie augalinių liekanų reikšmę. Kai kurie specialistai mano, kad šiaudų vertė menka, esą geriau būtų mėšlas. Neužbėkime į priekį ir pradėkime nuo to, kad augalininkystės versle svarbiausia gamybos priemonė – dirvožemis.

Auginant augalus pažeidžiami natūralūs dirvodariniai procesai, o jei dar iš lauko išvežamos augalinės liekanos? Dirbant žemę, tinkamai neparuošus augalinių liekanų, alinamas dirvožemis.

Literatūroje galima rasti daug duomenų apie mėšlo, kompostų, durpių ir kitų organinių trąšų naudojimą, tačiau mažai autorių rašo apie augalinių liekanų grąžinimą dirvožemiui. Gal todėl, kad augalinės liekanos ilgą laiką buvo laikomos menkavertėmis atliekomis? Tik aukštos žemdirbystės kultūros šalių žemdirbiai tai suprato pirmiausiai ir mokslininkai apie tai pradėjo rašyti tiriamuosius darbus. Vis dėlto pas mus gali būti gajus įprotis manyti, jog šiaudai tinka tik kraikui arba kompostų gamybai.

Gyvulininkystės ūkiai taip ir daro, nors tai susiję su papildomomis išlaidomis: šiaudus lauke reikia supresuoti, parvežti, sandėliuoti, kreikti ir vėl išvežti į lauką. Tikriausiai todėl pažangiose fermose kraikui naudoja smėlį. Mėšlas labai gerai tinka dirvožemiui, bet reikia įvertinti didelius azoto nuostolius, todėl pažangiuose ūkiuose naudojamas „Penergetic“, kad sumažinti azoto išgaravimą.

Išsivysčiusiose šalyse pirmiausiai buvo atkreiptas dėmesys į augalinės kilmės organines trąšas. Svarbiausia, kad augalinių liekanų panaudojimas nereikalauja papildomų išlaidų.

Šiaudai labai svarbus energijos šaltinis dirvodariniams procesams, vykstantiems dirvožemyje. Po augalinių liekanų seka – sėjomaina ir tarpiniai augalai. Posėlinius augalus ūkininkai pradeda  auginti uoliai. Tai labai gerai, bet čia reikalingos papildomos išlaidos. „Tačiau o kaip išmokos“ – paklaus praktiškai kiekvienas. Išmokos tai savotiškas „skaniukas“, kad išmoktume saugoti dirvožemį, bet pigiausia priemonė, jei tik norime pagerinti dirvožemį išlieka šiaudai.

Lietuvoje daugiausiai auginama miglinių javų. Priklausomai nuo auginamų augalų, jų veislių ir kitų veiksnių, lauke gali likti vidutiniškai 5-9 t/ha šiaudų, o kai kuriais atvejais viršyti ir 10 t/ha. Šiaudų kiekis turi tiesioginį ryšį su grūdų derlingumu: žieminių kviečių šiaudų skaičiavimo koeficientas - 1,1– 1,5, o miežių – 0,8 – 1,2.  Žinant grūdų derlingumą, galima paskaičiuoti šiaudų, liekančių lauke kiekį: padauginam grūdų derlingumą iš koeficiento ir sužinom kiek lauke liko šiaudų. 

Vidutiniškai miglinių javų šiaudų sausoje medžiagoje randama 0,5 proc. azoto, 0,25 proc. fosforo, 0,8 proc. kalio ir iki 40 proc. organinės anglies. Be šių elementų randama kalcio, magnio, sieros ir mikroelementų. Pagal jų sudėtį ir kiekius, galima nesunkiai nustatyti ko augalams reikia daugiausiai.

Tonoje šiaudų sausos medžiagos randama vidutiniškai 16 g boro, 3,2 g vario, 12,3 g cinko, 26 g mangano, 210 g geležies.

Šiauduose gausu ir ląstelienos (apie 90 proc.), sudarytos iš lignino, kuris netirpus net tirpikliuose, todėl šiaudai sunkiai mineralizuojasi ir kai kurie specialistai laiko šiaudus balastu.  Šiauduose esantys pektinai  apsunkina augalinių liekanų destrukciją.

Tinkamai paruošti šiaudai – puiki organinė trąša, nes šiauduose lyginant su kitomis organinėmis trąšomis, yra daugiau organinių medžiagų. Beje, labai reikšmingų dirvožemio derlumui: celiuliozė, pentozanai, hemiceliuliozė ir ligninas, kurie yra energijos šaltinis dirvožemio mikroorganizmams.

Šiaudai – svarbiausia statybinė medžiaga dirvožemio humusui. Skirtingų šalių mokslininkai pateikia skirtingą informaciją, bet apibendrinus, galima sakyti, kad tona šiaudų prilygsta 2-4 tonoms mėšlo.

Siekiant, kad dirvožemyje nesusidarytų humuso deficitas, reikėtų įterpti ne mažiau 10 t/ha organikos, o norint, kad balansas būtų teigiamas – apie 16 t/ha. Užtektų kasmet palikti 5 t/ha tinkamai paruoštų šiaudų ir per keletą metų būtų galima pasiekti teigiamą humuso balansą dirvožemyje be didesnių pastangų.

Šiauduose yra visi augalams reikalingi mitybos elementai, todėl ūkininkai, įdiegę šiaudų mineralizacijos technologijas, pamiršta apie mikroelementų naudojimą – augalai pasiima viską, ko jiems reikia, iš dirvožemio, nes po šiaudų mineralizacijos, šiauduose buvę mitybos elementai tampa augalams lengvai prieinami.

Ruošiantis įterpti šiaudus, negalima pamiršti, kad mikroorganizmai imobilizuoja azotą iš dirvožemio ir tik vėliau atsipalaidavus jam iš augalinių liekanų, „leidžia“ apsirūpinti azotu augalams. Šiemet, tikėtina, azoto dirvožemyje liko, nes tręšta buvo maksimaliems derliams, o sausra augalų produktyvumą pakoregavo.

Jei yra tikimybė, kad truks azoto, rekomenduojame išpurkšti „Azofix“. Prieš keletą metų šis preparatas buvo naudojamas augalinių liekanų mineralizacijos skatinimui. Neskatinant augalinių liekanų mineralizacijos, tenka nusivilti šiaudais, kaip organine trąša, nes maisto medžiagos augalams taps prieinamos po 4-5 metų. Kadangi laiko neturime, o sėjomainos labai siauros specializacijos, reikia skatinti liekanų mineralizaciją ir pasigaminti organines trąšas tiesiog lauke. Žinoma, bus įvairių nuomonių ir diskusijų, bet pagalvokime logiškai – kasmet su kiekviena tona grūdų eksportuojame didelius kiekius maisto medžiagų (22 kg azoto, 8 kg fosforo, 9,8 kg kalio, 2 kg magnio, 1,5 kg sieros). Iš kur paimti tiek maisto medžiagų? Reikia galvoti racionaliai. Tik mineralinėmis trąšomis augalų poreikio nepatenkinsim, o dirvožemiu pasirūpinti kai kuriems tiesiog nekyla rankos.

Remdamiesi moksliniais tyrimais ir ūkininkų patirtimi, rekomenduojame šiaudus apipurkšti „Ruinex“, „Penergetic“ ir „Azofix“ deriniu. „Ruinex“ galima derinti ir su kitais ūkiuose naudojamais dirvožemį gerinančiais preparatais. „Ruinex“ padės šiaudus paversti puikia organine trąša per trumpiausią laiką. Šiuolaikiškai galvojantys ūkininkai šiaudus minėtais preparatais apipurškė nuėmę derlių, o dalis tiesiog numojo ranka, sakydami, kad neturime dabar resursų. Tačiau šie ūkininkai turi galimybę pataisyti situaciją išpurkšdami biologinius preparatus po rapsų ar kviečių sėjos. Galimybių yra daug, reikia tik noro pasirūpinti svarbiausia gamybos priemone – dirvožemiu.

Facebook komentarai