Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ruinex – geras sprendimas augalinių liekanų mineralizacijai

Autorius: Partnerių turinys
Dirvožemis –  sudėtinga terpė ir tiksliai nustatyti mikrobiologinių procesų eigą yra sudėtinga.
Dirvožemis –  sudėtinga terpė ir tiksliai nustatyti mikrobiologinių procesų eigą yra sudėtinga.
Printer Friendly, PDF & Email

Kasmet daugiau ūkininkų renkasi Ruinex. Kodėl? Intensyvios žemdirbystės sąlygomis išberiamos didelės trąšų normos, kai kuriuose ūkiuose žieminiams kviečiams bei rapsams išberiama 250 – 300 kg/ha azoto, 3 – 4 kartus augalai purškiami fungicidais, išpurškiamos lapų trąšos, suprantama tai esmingai veikia maisto medžiagų balansą dirvožemio tirpale bei pakeičia biologinį dirvožemio aktyvumą. Į dirvožemį patenka daugiau augalams prieinamų medžiagų, pakinta mineralizacijos procesai, padidėja azoto nuostoliai dėl išgaravimo bei išsiplovimo. Intensyvi žemdirbystė turi įtakos dirvožemio derlumui ir augalų mitybos sąlygoms.

Įgyvendinant intensyvias augalininkystės technologijas, svarbu įvertinti dirvožemio potencialą. Dirvožemis sukuria sąlygas dirvožemio mikroorganizmų vystymuisi, o pastarieji turi specifinį poveikį dirvožemiui. Kiekviename dirvožemyje su konkrečiomis savybėmis randamas tam tikras kiekis skirtingų mikroorganizmų, tarp kurių vyrauja biologinė pusiausvyra, būdinga konkrečioms sąlygoms bei metų laikotarpiui. 

a

Drėgnio bei maisto medžiagų pokyčiai dirvožemyje turi tiesioginės įtakos dirvožemio mikroorganizmų populiacijos pokyčiams: pakinta atskirų grupių mikroorganizmų populiacija, t.y. santykis tarp jų, pakinta mikrobiologinių procesų dinamika bei intensyvumas. Dėl to aukštos žemdirbystės kultūros šalyse pirmiausiai įvertinama dirvožemio biologinė įvairovė, o tada priimami sprendimai, kokio intensyvumo auginimo technologiją taikyti. Siekiant padidinti dirvožemio derlumą ir pagerinti naudojamų trąšų efektyvumą, pirmiausiai reikia išsiaiškinti įvairių mikrobiologinių procesų, vykstančių dirvožemyje, aspektus.

Dirvožemis –  sudėtinga terpė ir tiksliai nustatyti mikrobiologinių procesų eigą yra sudėtinga. Kiekybiniai ir kokybiniai mikroorganizmų pokyčiai tiesiogiai susiję su maisto medžiagų kiekiu dirvožemyje bei augalų mitybos sąlygomis. Šiandienos žemės ūkio specialistams svarbu kiek galima tiksliau nustatyti mikrobiologinius procesus, turinčius tiesioginės įtakos maisto medžiagų prieinamumui augalams, dirvožemio derlumui bei tręšimo efektyvumui. Organinės liekanos (agroekosistemose dažniausiai augalinės liekanos) – svarbiausias energijos šaltinis dirvožemio mikroorganizmams. Nuo augalinių liekanų kiekio bei cheminės sudėties tiesiogiai priklauso mikrobiologinių procesų intensyvumas dirvožemyje. 

a

Mikroorganizmų vaidmuo labai svarbus, vykdant azoto junginių transformaciją dirvožemyje. Amonifikuojančios bakterijos, aktinomicetai, mikroskopiniai grybeliai ir kiti mikroorganizmai užtikrina organinių junginių mineralizaciją dirvožemyje bei išlaisvina augalams prieinamą azotą. Nitrifikuojančios bakterijos amoniakinį azotą paverčia nitratais ir nitritais. Daugelis mikroorganizmų, naudojančių mineralinį azotą, paverčia jį į organines formas (imobilizavimo procesas). Denitrifikuojančios bakterijos inicijuoja negrįžtamus dujinio azoto nuostolius. Darytina išvada, kad azoto transformacija dirvožemyje tiesiogiai susijusi su dirvožemio mikroorganizmais, nuo kurių aktyvumo priklauso azoto forma ir kiekis dirvožemyje.

Mikroorganizmai vykdo maisto medžiagų apykaitą dirvožemyje, augalinių liekanų mineralizaciją, augalams neprieinamas maisto medžiagas paverčia prieinamomis. Vykstant dirvožemyje mikrobiologiniams procesams išsisikiria metabolitai – junginiai, tiesiogiai dalyvaujantys humifikacijos procesuose. Mikroorganizmai tiesiogiai dalyvauja kaupiant ir ardant humusą. Maisto medžiagų kiekis ir kokybė dirvožemyje priklauso nuo mikrobiologinių amonifikacijos ir nitrifikacijos procesų intensyvumo, mikroorganizmų išskiriamų fermentų aktyvumo ir t.t. 

a

Augintojai pastebi, kad azoto trąšų efektyvumas – nepakankamas: augalai labai geromis sąlygomis išnaudoja apie 50 proc. su trąšomis įnešamo azoto. Išbėrus trąšas, įsavinamo azoto kiekis priklauso nuo denitrifikacijos intensyvumo, biologinės imobilizacijos, amonifikacijos bei nitrifikacijos procesų. Naudojant padidintas azoto trąšų normas, smarkiai padidėja azoto denitrifikacija ir biologinė imobilizacija. Dėl to esmingai sumažėja azoto iš mineralinių trąšų įsavinimo koeficientas, padidėja atmosferos ir dirvožemio tarša. Dirvožemyje praktiškai nėra procesų, kuriuose nedalyvautų dirvožemio mikroorganizmai. Šiuo metu, vykdant intensyvią žemdirbystę, ypač padidėjęs antropogeninis poveikis dirvožemiui, stebimi esminiai maisto medžiagų dirvožemyje balanso, dirvožemio drėgnio, oro pokyčiai. Šių pokyčių stebėjimas ir stabilizavimas turi tiesioginės įtakos dirvožemio derlumo reguliavimui ir mikrobiologiniams procesams. 

a

Dirvožemiui galima padėti. Agroekologinis ir aukštas augalinių liekanų, kaip organinių trąšų  naudojimas, įrodytas moksliniais eksperimentais ir patvirtintas praktikoje. Norint padidinti augalinių liekanų, kaip organinių trąšų, efektyvumą, jas rekomenduojama apdoroti biologiniu preparatu RUINEX. Moksliniuose eksperimentuose ir praktikoje nustatyta, kad Ruinex inicijuoja mikrobiologinius augalinių liekanų transformacijos procesus. Išpurškus Ruinex, vidutiniškai 55 proc. padidėja amonifikuojančių mikroorganizmų, aerobinių celiuliozę skaidančių mikroorganizmų populiacija padidėja vidutiniškai 75 proc., suminis biologinis dirvožemio aktyvumas vidutiniškai padidėja 1,5 karto, šiaudų humifikacijos koeficientas vidutiniškai padidėja 53 proc., mikroorganizmų biomasė vidutiniškai padidėja 120 – 130 mg/kg dirvožemio. Labai svarbu, kad naudojant Ruinex mikroorganizmų populiacija didėja, tačiau suminės CO2 emisijos padidėjimo nenustatyta, tai reiškia, kad organiniai junginiai iš augalinių liekanų, aktyviai paverčiami organine anglimi ir huminiais junginiais. Ruinex galima derinti su huminių rūgščių preparatais, Bioenergy LT rekomenduoja Bacto C. Naudojant Ruinex derinius su Bacto C kai kurių mikroorganizmų populiacija 1,6 – 1,87 karto. Apipurškus augalines liekanas su Ruinex, efektyviai panaudojama neprekinė augalininkystės produkcija, pagerinamos dirvožemio savybės, augalinės liekanos per 3 savaites praranda tvirtumą, netrukdo sėjai arba žemės dirbimui, pagerėja augalų aprūpinimas maisto medžiagomis, sekančiais metais iki 15 proc. sumažėja degalų poreikis žemės dirbimui. 

Su Ruinex pradedamas formuoti sekančių metų augalininkystės produkcijos derlius.    

Facebook komentarai