Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Ruduo ūkininkus džiugina: kokia yra žieminių kviečių ir rapsų būklė

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Sugadintos struktūros poveikis išlieka ilgai. Įvertinus fotosintezės aktyvumą, matyti, kad tik keliose vietose fotosintezė šiek tiek aktyvesnė (vėliavinio lapo tarpsnis), "pavargę" augalai nesuformuos produktyvumo, kurio tikimasi.
Sugadintos struktūros poveikis išlieka ilgai. Įvertinus fotosintezės aktyvumą, matyti, kad tik keliose vietose fotosintezė šiek tiek aktyvesnė (vėliavinio lapo tarpsnis), "pavargę" augalai nesuformuos produktyvumo, kurio tikimasi.
Printer Friendly, PDF & Email

Puikus ruduo – tiek galima pasakyti žiūrint į pasėlius. Praktiškai visuose regionuose galima pasidžiaugti puikiais žieminiais kviečiais ir rapsais. Sunku pasakyti, kaip bus toliau, bet pradžia gera. Jau rašėme, kad žemdirbiai, išlydėdami žiemkenčius žiemoti, į „lagaminėlį“ sudėjo reikalingiausius mitybos elementus. Bet ar kiti veiksniai nesumenkins pastangų?

Važiuoji, gėriesi pasėliais ir štai iš už kalvelės atropoja galingas traktorius su plūgais. Gal būtų galima ir praleisti tai, bet kai matai, kad jis ardamas buksuoja – darosi neramu. Dirvožemio suslėgimas – rimta grėsmė dirvožemio derlumui ir produkcijos saugai. Jau šiandien  reikia numatyti dirvožemio gerinimo strategiją, kad būtų galima optimizuoti augalų produktyvumą. Neteko matyti produktyvaus pasėlio sutankintame dirvožemyje. Jei dirvožemio kietis didesnis už optimalų, sulėtėja šaknų augimas ir, savaime suprantama, ribojamas vandens ir maisto medžiagų patekimas. Augalų produktyvumo sumažėjimas suslėgtuose dirvožemiuose yra fizinių dirvožemio savybių pokyčio (degradacijos) pasekmė. Deguonies koncentracija dirvožemyje sumažėja priklausomai nuo jo drėgnio ir vietos meteorologinių sąlygų. Pasipriešinimas augalų šaknų prasiskverbimui padidėja dirvožemiui džiūstant, o deguonies koncentracija kritiškai sumažėja po lietaus ir dažniausiai tai būna dominuojantis augalų stresas sausringuoju laikotarpiu. Drėgnuoju laikotarpiu šaknų skverbimąsi suslėgtame dirvožemyje stabdo nepakankamas deguonies kiekis dirvožemio ore. Vegetacijos metu augalai, augantys sutankintame dirvožemyje, keletą kartų patiria stresą skverbiantis šaknims: dėl kiečio didėjimo sausuoju laikotarpiu  ir dėl deguonies koncentracijos sumažėjimo drėgnuoju laikotarpiu. Reikėtų į tai atkreipti dėmesį, nes ateityje prognozuojamas didesnis nepalankių arba net ekstremalių meteorologinių reiškinių pokyčių dažnumas.

Manoma, kad augalų produktyvumo sumažėjimo dėl dirvožemio suslėgimo tikimybė didės dėl globalinių klimato pokyčių. Šiuo metu mokslininkai daug kalba apie būtinybę priimti strateginius sprendimus, kaip atstatyti suslėgtus dirvožemius ir padidinti augalų produktyvumą nepalankiomis sąlygomis. Pirmiausiai reikia suprasti augalų fiziologinius poreikius ir jų ryšį su aplinka bei procesus, vykstančius dirvožemyje, veikiant skirtingiems aplinkos veiksniams. Dirvožemio fizinės savybės ir procesai, vykstantys jame, prisideda prie tvaraus žemės ūkio vystymo, dirvožemio faunos gausos bei įvairovės, ir, savaime suprantama, gamybos efektyvumo.

Rudens pradžioje teko matyti dėl neracionalaus žemės dirbimo daug netolygiai sudygusių žiemkenčių pasėlių. Atkreipkite dėmesį, kad augalai tokiuose pasėliuose vystosi nevienodai. Ten kur kviečiai ilgai nedygo, o sudygo po lietaus, matome retesnį pasėlį. Atsikasę sėklas pamatytumėte, kad daug jų yra užsikrėtusios puviniais. Dėl dienos ir nakties temperatūrų skirtumo susidariusi drėgmė inicijavo patogenų plitimą. Rašėme anksčiau, kad jei sėklos ilgiau užsibūna dirvoje nesudygusios, mikroorganizmai gauna savotišką signalą jas sunaikinti. Pastebime, kad laukuose tokių praretėjusių plotų būna nemažai. 

Sunku tikėtis optimalaus augalų produktyvumo, kai nėra augalų arba jie silpni. Silpnus augalus greičiau apninka ligos, o tada jos persiduoda ir kitiems augalams. Atrodo ką tik matėme problemą, supratome priežastį, o dabar vėl darome tą pačią klaidą ruošiant dirvas vasariniams augalams, o vasarojus jautresnis drėgmei nei žieminiai javai.

Daugelis pasakys, kad intensyviai dirba žemę dėl to, kad nežino ką daryti su augalinėmis liekanomis. Žemės dirbimas ir augalinių liekanų tvarkymas, kaip pagrindinė ūkininkavimo praktika, turi didelį poveikį dirvožemiui ir jo aplinkai. Šiuolaikinės augalinių liekanų tvarkymo ir žemės dirbimo technologijos gali sumažinti dirvožemio eroziją, padidinti organinių medžiagų kiekį, pagerinti dirvožemio struktūrą bei išsaugoti dirvožemio drėgmę. Dirvožemyje vykstantys pokyčiai, atsisakius agresyvaus žemės dirbimo, teigiamai veikia dirvožemio mikroorganizmus ir makrofauną. Tyrimai su mikrobiologiniais preparatais ir racionaliu žemės dirbimu parodė, kad esmingai padidėjo dirvožemyje gerųjų mikroorganizmų ir sumažėjo kenkėjų bei ligų sukėlėjų populiacija. Siekiant tikslingai valdyti dirvožemio mikroorganizmus, reikia pirmiausiai suprasti racionalaus žemės dirbimo ir augalinių liekanų poveikį dirvožemio mikroorganizmams.

Norint atstatyti dirvožemius ir pasiekti optimalų vietos sąlygomis lauko augalų produktyvumą, pirmiausiai reikia įsigilinti į augalų fiziologinius poreikius, tuomet pastebėtume, kad daugelis augalų stresų tiesiogiai susiję su silpnu šaknų vystymusi. Žemės dirbimas ir mikrobiologiniai preparatai turi užtikrinti spartų šaknų augimą, kad jos galėtų geriau įsavinti maisto medžiagas iš dirvožemio. Ką pastebime? kad ir žieminiuose rapsuose nemažai atvejų, kai žiemkentiškumui pagerinti rekomenduojama kelis kartus purkšti augimo reguliatorius, o tuo tarpu į šaknų augimą nekreipiama dėmesio. Apie tai rašysime artimiausiu metu.

Facebook komentarai

T Hegvita agro