Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

R. Juknevičius: kai kyla pasaulinis gaisras, tuomet valdžia pradeda kurti planus, kaip ugnį suvaldyti

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius situaciją žemės ūkyje apibūdina kaip nenormalią.

„Nors valdžia bando dirbti, bet beveik visur vėluoja. Dar nėra pateiktas Lietuvos strateginis planas, vyksta derybos dėl kelių punktų. Vienas iš punktų apima įsipareigojimą nesuarti daugiamečių pievų. Jei geresnių sąlygų išsiderėti nepavyks, reiks atkurti daugiau negu 200 tūkstančių hektarų pievų. Šis klausimas iškilo prieš metus. Bet dėl biurokratinio nerangumo iki šiolei taip niekas ir nepasikeitė“, – apgailestavo R. Juknevičius.

Pievų atkūrimo klausimas – žiauriai didelė problema

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, jog ūkininkų bendruomenėje daug šurmulio ir nerimo sukėlęs pievų atkūrimo klausimas metus nejuda iš mirties taško.

„Dar nėra pateiktas Lietuvos strateginis planas, vyksta derybos dėl kelių punktų. Vienas iš punktų apima įsipareigojimą nesuarti daugiamečių pievų. Atskaitiniai arba referenciniai metai, kurie lyginami su dabartiniais, visą laiką kinta. 2022 metams referenciniai metai tampa 2018 metai.

Būtent 2018 metais pievų plotas buvo deklaruotas didesnis ne todėl, kad ūkininkai pievų prisėjo, bet dėl pasikeitusio pievų apskaitos metodo. Toks pievų plotas ir buvo pateiktas Briuseliui, nors iš esmės tokio ploto ir nebuvo privaloma turėti“, – sakė LŪS pirmininkas.

Panašios problemos dėl pievų kaip ir Lietuvoje, yra ir Latvijoje, ir Estijoje, dar kai kuriose šalyse. R. Juknevičius svarstės: ar įsipareigojimas turėti tiek daugiamečių pievų yra pateisinamas? Pavyzdžiui, aplinkosauginiu požiūriu laikyti pievas, kuriose nevyksta jokia gamyba, jos nereikalingos gyvulių pašarams? Pievos tampa prastos, menkavertės, šienaujamos tik todėl, kad neapaugtų krūmais ir medžiais.

„Dabar bandoma keliais būdais išsiderėti geresnių sąlygų. Vienas iš būdų – leisti koreguoti 2018 metų deklaruotų pievų plotų duomenis. Priešingu atveju Lietuvoje atsirastų labai didelis pievų trūkumas – reiktų atkurti daugiau negu 200 tūkstančių hektarų. Pakoregavus, plotas būtų žymiai mažesnis“, – teigė R. Juknevičius.

Pasak LŪS pirmininko, gyvename ypatingai neramų laikotarpį. Ūkininkai vis nepaliauja šurmuliuoti. Bandoma teigti, jog valdžia dirba, stengiasi mus išgirsti. Bet iš kitos pusės – akivaizdu, kad beveik visur beviltiškai vėluojama.

„Pievų atkūrimo klausimas iškilo prieš metus. Jau tada buvo aišku, kad dėl to turėsime didelių problemų. Problemą „atidėjo“ metams. Bet, atrodo, dėl biurokratinio nerangumo per metus taip niekas ir nepasikeitė.

Ministerijoje žmonės ginasi, teigdami, jog vargsta kaip bitės, ir dieną, ir naktį dirba. Bet rezultatų – nėra ne tik dėl pievų, bet ir  dėl daugelio klausimų. Pavyzdžiui, Strateginį planą yra pateikusi ne viena šalis, kai kurios – jau ir derinimus su Europos komisija baigusios. Lietuvoje kalbama apie kažkokį mistinį plano baigimo terminą. Gal – rugsėjo pabaiga, gal – spalio pradžia. Pievų atkūrimo klausimo neišsprendus, Lietuvoje bus žiauriai didelė problema“, – neabejoja Raimundas Juknevičius. Pirmininkas teigė nenustebsiąs, jei taip ir atsitiks.

Kol kas šio klausimo sprendimas tik pirminėje stadijoje.  Žemės ūkio verslas negali gyventi šia diena, sprendimų atidėti vėlesniam laikui. O pas mus, Raimundo Juknevičiaus įsitikinimu, dauguma klausimų ne sprendžiami, o tik imituojamas jų sprendimas.

Labiausiai gali nukentėti silpniausi ūkiai

LŪS pirmininkas teigė, jog gyvulininkystės, paukštininkystės sektoriai jau prieš metus „trimitavo“ apie galimas verslų pabaigas. Taip ir nesulaukę tikros pagalbos, ūkininkai rado išeitį – bankrutuoti kaip įmanoma su mažesniais nuostoliais, pakeisti veiklą ir panašiai.

„Brangsta trąšos. Gamyba bus nesubalansuota – sąnaudos bus didesnės už galimą parduoti kainą. Pavasarį apie tai buvo kalbama ministerijoje, buvo aišku, kas laukia rudenį. Bet ir dabar nėra plano krizę suvaldyti. Tik stumdymasis vienam nuo kito. Neva, Vyriausybė turėtų kažką pasakyti, padaryti. Bet žemės ūkio ministerija juk yra Vyriausybės dalis. Žemės ūkio ministerija turi Vyriausybei teikti savo žemės ūkio matymą. Kur dursi – vis tos pačios problemos. Beviltiškas vėlavimas, klausimai sprendžiami tada, kai jau turėjo būti išspręsti“, – tvirtino pašnekovas.

Pasak R. Juknevičiaus, pievų atkūrimas – investicija, net minimaliai skaičiuojant reikalaujanti apie 300 eurų hektarui pievos atkurti. Kitais metais, LŪS pirmininko svarstymu, panašu, subalansuoti ūkių pelningumą, bus neįmanoma.

„Privalėsiantys atkurti pievas varomi į neviltį. Ko gero labiausiai nukentės silpniausi ūkiai, plėtę savo valdas arba persiorientavę iš gyvulininkystės į augalininkystę. Ūkininkai siunta, niekaip negalėdami suprasti, kodėl neapsimokant auginti gyvulius, bet kitokia žemės ūkio veikla negalint užsiimti, privaloma išlaikyti nebereikalingas pievas? Paprastam kaimo Jurgiui to nepavyks išaiškinti. Gal todėl, kad ne jis yra „durnas“. Kol kas ūkininkų pyktis dar tik primena širšių dūzgimą, bet neilgai trukus gali pradėti ir gelti.

Valdžia, norėdama ūkininkus apraminti, dalija pažadus. Nes nieko kito negali. Situacija nebuvo ir nėra normali. Man tai primena Raudų sieną. Mes popierėlius ten kemšame ir kemšame, o kažkas ateina, ištraukia juos ir išmeta į šiukšlių dėžę. Problemos taip ir lieka neišspręstos. Mes bandome padėti žemės ūkio ministerijos atstovams dirbti jų darbą, bet dažniausiai pasijaučiame beviltiškai. O kartais iš mūsų net tyčiojasi“, – sakė Raimundas Juknevičius.

Grynai buhalteriškai – pelningi metai

Pasak R. Juknevičiaus, grynai buhalteriškai, šie metai daugumai ūkių bus pelningi. Ūkininkai valstybę pamalonins nemenkais gyventojų pajamų mokesčiais, o žemės ūkio bendrovės – pelno mokesčiais.

„Bet yra ir problema. Gauti pinigai vėl bus sudėti į būsimą derlių. Didmenininkai, prognozuojantys grūdų prekybą, yra paskaičiavę, kad tvarkingai dirbantis augalininkystės ūkis šiais metais gaus pasakiškai didelį pelną iš hektaro – net 600 eurų. Bet dėl dabartinių supirkimo, trąšų, kuro kainų, net tikintis gero kitų metų derliaus, ateinančiais metais derliaus pelningumas bus -300 eurų.

„Nuo šiųmetinių 600 eurų ūkininkas sumokės pelno mokestį, bet kitais metais tikrai „turės“ minusą. Gal reiktų svarstyti mokesčio atidėjimą, kad ūkininkas galėtų išgyventi? Kaip ir kiti verslininkai, ūkininkai kenčia dėl elektros kainų, tačiau papildomai dar slegia ir nežmoniškai pabrangusios trąšos. Azotinės trąšos jau kainuoja tiek, kiek ir dujos.

Kita sezonas žemės ūkiui bus ypatingai sunkus. Apie tai, nesulaukę supratimo ir žemės ūkio ministro, kalbėjome su Premjere. Tačiau, kol nekyla pasaulinis gaisras, tol Lietuvoje nepradeda valdžia planuoti, kaip ugnį suvaldyti. Mūsų šalyje – didžiausia maisto infliacija, daugiau negu  30 procentų,  ES – apie devyni procentai. Mes sakėme, jog tikrai yra priemonių infliaciją stabdyti, valdyti, subalansuoti. Kitos šalys sėkmingai priemones pritaikė, mums beliko tik nukopijuoti tų šalių vyriausybių priimtus gerus sprendimus, pavyzdžius“, – apibendrino Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Facebook komentarai

bas

a