Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Pristatyta monografija apie Nepriklausomybės akto signatarą, praktiškai kėlusį Lietuvos ūkį ir pramonę

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Užvenčio kraštotyros muziejuje pristatyta dokumentų, nuotraukų ir laikraščių iškarpų kopijų paroda. Eksponatai – labai retai eksponuoti arba eksponuojami pirmą kartą. Dalios KARPAVIČIENĖS nuotr.
Užvenčio kraštotyros muziejuje pristatyta dokumentų, nuotraukų ir laikraščių iškarpų kopijų paroda. Eksponatai – labai retai eksponuoti arba eksponuojami pirmą kartą. Dalios KARPAVIČIENĖS nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Užvenčio kraštotyros muziejuje (Kelmės rajonas) paminėta nuo šio krašto neatsiejamo  Nepriklausomybės akto signataro, praktiškai kėlusio Lietuvos ūkį ir pramonę,  Jono Smilgevičiaus 150-ečio sukaktis.

Ta proga pristatyta pernai išleista monografija „Nepriklausomybės akto signataras Jonas Smilgevičius“, paroda, kurioje – retai su J. Smilgevičiumi susijusių  eksponuotų ar visai neeksponuotų dokumentų kopijos, nuotraukos, laikraščių straipsniai.

Ūkiškas ir pragmatiškas žmogus

Monografiją apie Nepriklausomybės akto signatarą Joną Smilgevičių pristatė knygos   autorius, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Signatarų namų darbuotojas istorikas humanit. m. dr. Valdas Selenis, istorikai humanit. m. dr. Dangiras Mačiulis (Lietuvos istorijos institutas) ir doc. dr. Aurelijus Gieda (Vilniaus universitetas).

Jie analizavo Jono Smilgevičiaus veiklą to laikmečio Lietuvos politinės, ekonominė situacijos fone ir lygino su šių dienų aktualijomis.

Istorikai Vasario 16-osios Akto signatarą ir Lietuvių mokslo draugijos narį Joną Smilgevičių apibūdino kaip ūkišką ir pragmatišką žmogų. Pasak V. Selenio, jam beveik tiktų XIX a. britų ekonomisto Johno Stuarto Millo pavartotos sąvokos homo economicus prasmė – tobulai racionalaus žmogaus, siekiančio kuo mažesnėmis sąnaudomis gauti geriausią įmanomą rezultatą.

„Tačiau pelno ir naudos jis siekė visų pirma ne vien sau ir savo šeimai, bet lietuvių tautai ir vėliau – valstybei. Todėl reikėjo įgyti reikiamą išsilavinimą geriausiose to meto Vokietijos aukštosiose mokyklose, būtent agronomo specialybę, kurios kompetencijas būtų galima pritaikyti praktiškai keliant tėvynės žemės ūkį ir pramonę. Visapusiškai signataras buvo išvystęs ūkį savo mylimame Užventyje, kuriame yra pagrindiniai jo atminties ženklai“ , -- teigė monografijos autorius.

V. Selenis pažymėjo, išlikusių dokumentų, informacijos apie Joną Smilgevičių nėra gausu. Jo paties rašytinis palikimas – minimalus: keletas laiškų ir oficialių raštų. Šiais laikais nebeliko Signataro gyvenimą iš menančių žmonių, tik keletas užrašytų prisiminimų. Artimiausi Jono Smilgevičiaus giminaičiai gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Monografija nėra stora knyga, kaip įprasta, užima kiek daugiau negu 100 puslapių.

 Ragino nuo avininkystės pereiti prie pieninės galvijininkystės

Knygos pristatyme dalyvavęs istorikas Dangiras Mačiulis teigė, jog Jonas Smilgevičius darė didžiulę įtaką Lietuvos ekonominiam gyvenimui.

Jis pirmasis pradėjo raginti lietuvius atsisakyti nepelningos avininkystės pereiti prie pieninės galvijininkystės, remdamasis vokiečių pavyzdžiu, parašė knygas ir trumpus vadovėlius apie pienininkystę.

J. Smilgevičius, pasak pranešėjų, buvo žmogus-praktikas, savo idėjas stengėsi įgyvendinti, ne vien tik kalbėti, ar aiškinti kitiems. Jis rūpinosi žemės ūkio naujovių populiarinimu lietuvių visuomenėje. Vadovavo Nobelio prekybos įmonių filialui Varšuvoje. Įsigijęs Užvenčio dvarą, užveisė pieninių galvijų bandą, užsėjo kelių hektarų tabako plantaciją, įrengė modernų vandens malūną, lentpjūvę, plytinę. Į Užventį įgyvendinti pažangius ūkininkavimo metodus Jonas Smilgevičius kvietėsi specialistus net iš Šveicarijos. Jo rūpestis nenuėjo perniek: jau ir taip produktyvių olandiškos veislės karvių primilžiai pakilo į dar neregėtas aukštumas.

Monografijos pristatyme teigta, jog ko gero J. Smilgevičiaus dėka iki šių dienų Kelmės rajonas yra vienas pirmausiančiųjų Lietuvoje pagal laikomų pieninių karvių skaičių.   

Puokštė ant Signataro kapo

Monografijos ir parodos pristatymu Jono Smilgevičiaus 150 metų sukakties minėjimo renginiai nesibaigė.

Tradiciškai iš Lietuvos Prezidentūros parvežta puokštė Vasario 16-osios išvakarėse padėta ant Užventyje palaidoto Signataro kapo. Jonas Smilgevičius mirė 1942 metų rugsėjo 27 dieną Kaune. Iš pradžių amžinojo poilsio atgulė  Užvenčio miestelio kapinių koplyčios rūsyje, 1996 metais perlaidotas šalia koplyčios.

Užvenčio kraštotyros muziejaus muziejininkė Milda Knyzelienė pažymėjo, jog Jonas Smilgevičius yra vertinamas iš istorinės perspektyvos, pažymima jo švietėjiška veikla. „Užventiškiai gali didžiuotis ir didžiuojasi, jog didžioji Signataro gyvenimo dalis praėjo Užventyje, glaudžiai susijusi su šia vietove. Jonas Smilgevičius iki tol buvusį nuskurdusį Užvenčio dvarą pavertė pirmaujančiu Lietuvoje, pavyzdiniu, kultūriniu ūkiu“, -- sakė M. Knyzelienė.

Facebook komentarai