Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Prisiminus parodą „Agritechnica 2019“

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Besidomintys dirvožemio gerinimo technologijomis, naudingų patarimų rado biologinių preparatų gamintojų iš Lietuvos stende.
Besidomintys dirvožemio gerinimo technologijomis, naudingų patarimų rado biologinių preparatų gamintojų iš Lietuvos stende.
Printer Friendly, PDF & Email

Daug ūkininkų buvo galima sutikti didžiausios žemės ūkio parodos „Agritechnica“ 2019 šurmulyje. Kokių naujovių buvo galima pamatyti?

Visko pamatyti neįmanoma, per trumpai vyksta paroda. Užtrunkant viename stende minutę, parodai reikėtų skirti 20 parų, o atvažiavus 2 – 3 dienoms, gali pamatyti tik tai, kas labiausiai domina. Ūkininkai pastebėjo, kad esminių pokyčių žemės dirbimo ar sėjos technikoje nėra. Tačiau darbų atlikimo tikslumo ir skaitmenizavimo srityse – didelis proveržis.

Technologinis proveržis

Ūkiuose dirbančius modernius purkštuvus galima aprūpinti priedais, atpažįstančiais piktžoles, ir herbicidai bus išpurškiami tik ant pavojingiausių piktžolių. Gamintojai sako, kad sutaupoma 30 – 80 proc. augalų apsaugos priemonių.

Aiškiai matyti, kad gamintojai ruošiasi glifosatų uždraudimui. Pvz.: viename iš kombainų įrengtas papildomas smulkių grūdų, išbyrančių kartu su šiukšlėmis, smulkintuvas, tai reiškia, kad smulkūs grūdai nesudygs. Purentuvai, galintys purenti tarpueilius, jei jie yra bent 20 cm, tai reiškia, jog galima purenti miglinių javų pasėlius. Populiarėja piktžolių naikinimas aukšta įtampa (pravažiavus su įranga, generuojančia 1000 voltų, piktžolės nunyksta, kaip nuo geriausių herbicidų).

Vaikštant po kai kuriuos paviljonus pagalvoji, kad skaitmenizuoti praktiškai galima viską: autonominiai traktoriai (tiesa, prototipai), autonominiai robotai, sodinantys augalus ir purenantys tarpueilius daržovių bei uogų ūkiuose, dronai, palydovinės sistemos ir t.t. (nekalbam apie tiksliąsias sėjamąsias, jos – jau suprantamas dalykas).

Trumpai tariant, tai – tikslusis ūkininkavimas – technologija, paremta skaitmeniniais duomenimis, naudojama žemės ūkio gamybos procesų optimizavimui. Pakalbėjus su specialistais supranti, kad šios technologijos kasmet darosi populiaresnės pasaulyje.

Naujovės – iš lėto

Kokia situacija Lietuvoje? Sutikti ūkininkai dažniausiai minėjo, kad daugiausiai naudojasi dirvožemio tyrimais (tai pirmas žingsnis tiksliojo ūkininkavimo kryptimi) bei internetu. Ūkiuose jau kasdienybė globalaus pozicionavimo sistemos, tačiau mažai kas užsimena apie pasėlių monitoringo ir pasėlių produktyvumo bei derlingumo žemėlapius. Tačiau pastebima tendencija, kad kasmet daugiau ūkininkų naudojasi palydovinėmis ir aeronuotraukomis.

Ūkininkams labai svarbu, kad naujos technologijos leistų efektyviau naudoti augalų apsaugos priemones, trąšas, vandenį, degalus ir kitus išteklius. Efektyviau naudojant išteklius, didinamas augalų produktyvumas ir gerinama produkcijos kokybė, sumažinamas neigiamas aplinkos veiksnių poveikis, mažiau rizikų.

Kitų šalių ūkininkai pastebi, kad įdiegus tiksliojo ūkininkavimo technologijas, sumažėja dirvožemio suspaudimo pavojus, nes nereikia tokių galingų traktorių, taip pat technikos judėjimas lauke tampa racionalesnis. Daug sutaupoma, išmintingai naudojant augalų apsaugos priemones.

Skaitmenizavimo link

Parodoje buvo galima pastebėti, kad skaitmeninės technologijos žemės ūkyje vystomos keliomis kryptimis:

-                    lauko augalų būklės stebėsena ir augalų biomasės prieaugio vertinimas, naudojama palydovų ir bepiločių orlaivių informacija;

-                    išankstinis derlingumo vertinimas. Ūkininkas telefone ar kompiuteryje mato informaciją apie auginamų augalų produktyvumo dinamiką realiu laiku, kompiuterinių programų pagalba galima analizuoti ir susikurti objektyvų vaizdą apie auginamų augalų būklę;

-                    galimo augalų derlingumo prognozavimas. Informacijos rinkimas iš palydovinių nuotraukų bei daviklių, įrengtų ūkininko naudojamoje žemės ūkio technikoje. Nustatomas galimas derlingumas, grūdų drėgnio pokyčio tendencijos ir kiti rodmenys;

-                    išankstinis augalų ligų, kenkėjų ar piktžolių aptikimas, jų galimos žalos įvertinimas;

-                    nuolatinė dirvožemio būklės stebėsena – struktūra, struktūros pokyčiai atlikus vieną ar kitą darbą, organinių medžiagų kiekis bei pasiskirstymas, dirvožemio apsirūpinimas maisto medžiagomis;

-                    ūkio valdymo programinės platformos. Platformos susiejamos su įvairiais prietaisais, naudojamais ūkyje, duomenys apibendrinami centriniame serveryje, kad būtų juos patogu analizuoti ir apibendrinti.

Skaitmeninės technologijos žemės ūkyje – perspektyvios, naujovėmis besidomintys ūkininkai pastebi, kad kas mėnesį galima rasti didelių pokyčių. Specialistai sako, kad šių technologijų įdiegimas ūkiuose reikalauja papildomų lėšų, kurių ūkiuose paprastai stinga, taip pat reikia turėti labai aiškią ūkio vystymo viziją, kad investicija atsipirktų. Reikia prisiminti, kad kalba eina apie kompiuterines technologijas ir reikia žinoti, kad prireiks specialisto, ne tik įdiegiančio sistemą, bet ir prižiūrinčio. Taip pat reikalingas žmogus, įvedantis informaciją apie kiekvieną darbą, sunaudotą detalę, trąšas, augalų apsaugos priemones ir t.t. Specialistai, pristatantys šias technologijas, sako, kad beveik visi sprendimai nauji ir greitai  kintantys, dėl to nesukaupta pakankamai jų naudojimo praktikos, dėl to kol kas nėra galimybės adekvačiai įvertinti šių technologijų naudojimo efektyvumo vienomis ar kitomis sąlygomis.

Programų pristatytojų paklausėm, ar viską matant ir suprantant, ką matai, klavišo paspaudimu bus galima atstatyti dirvožemio savybes? Žinoma, suprato, kad juokaujama, atsakymas buvo rimtas: „dirvožemį reikės atstatyti patiems“.

Dėmesys dirvožemiui

Parodoje daug diskutuota su įvairių šalių ūkininkais bei konsultantais. Antai konsultantas iš Belgijos sakė, kad didžiausia problema – dirvožemio kietis. Ūkiai smulkūs, siekiant aukšto derlingumo, buvo tręšiama gausiai azoto trąšomis ir neracionaliai naudojamos augalų apsaugos priemonės. Įsivaizduokit, salykliniams miežiams N200. Kaip baltymai? Konsultantas atsakė, kad ūkininko reikalas – derlingumas, o su baltymais turi susitvarkyti alaus gamintojai. Tačiau tokios normos, tikra to žodžio prasme, „nužudė“ dirvožemį.

Šiandien dedamos visos pastangos, kad atstatyti dirvožemį, nes vyriausybės nori daugiau mokesčių surinkti iš ūkininkų ir, matomai, ketinimų neatsisakys, belieka auginimo technologijose kažką atpiginti, kad stabilizuoti ekonominius ūkių rodiklius.

Dėl to neatsitiktinai išskirtinio dėmesio parodoje sulaukė biologinių preparatų gamintojas iš Lietuvos – „Bioenergy LT“. Prie stendo nuolat būriavosi lankytojai, kai kurie labai nustebo, kad išskirtinis dėmesys skiriamas dirvožemio gerinimui. Ūkininkai iš Amerikos stebėjosi tokiu požiūriu, jie sakė, kad kompanijos daugiausiai skiria dėmesio biokontrolei, o čia išskiriamas dirvožemis.

Dirvožemis – svarbiausias ir neatsinaujinantis gamtos išteklius, užtikrinantis ekosistemos stabilumą ir žmonių gyvenimo gerovę. Nereikia aiškinti dirvožemio reikšmės ir vertės, auginant žemės ūkio augalus bei valant dešimtis tūkstančių kubinių metrų vandens. Dirvožemis – savotiška anglies saugykla, padedanti reguliuoti anglies dvideginio ir kitų dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, emisiją. Dirvožemis savotiškai prisideda prie klimato reguliavimo.

Tinkamai prižiūrimas dirvožemis sukuria socialinę – ekonominę gerovę tiek smulkiems, tiek stambiems ūkiams visame pasaulyje, kurių egzistavimas tiesiogiai priklauso būtent nuo dirvožemio būklės. Apleidus dirvožemį, nepadės jokia tiksliojo ūkininkavimo sistema.    

Facebook komentarai

T Hegvita agro