Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Pridėtinės vertės tarifų pokyčiai krizių laikotarpiu: Europos šalių patirtis

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė
Astrida Miceikienė.
Astrida Miceikienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvoje vėl grįžtama prie diskusijos, ar reikia mažinti PVM tarifus dėl COVID 19 pandemijos sukeltų padarinių. Mokesčių tarifų mažinimas siejamas su pandemijos poveikio švelninimu. Kaip rodo atlikti tyrimai, PVM tarifų mažinimas krizių laikotarpiu atskiroms prekių ar paslaugų grupėms neduoda maksimalios tikėtinos naudos, bet gali prisidėti prie verslo gaivinimo. Žinoma, valstybės praranda pajamas, o PVM yra didžiausias pajamas duodantis mokestis, pigus surinkti ir administruoti.

Pagal ES reglamentaciją, valstybės narės gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus. Taigi, galima taikyti lengvatinius 9 arba 5 proc. tarifus. Prieš darant korekcijas PVM tarifuose reikėtų labai išsamių skaičiavimų ir modeliavimo, kokia galima tikėtina nauda. Jeigu tai tik nežymūs pokyčiai, tuomet reikėtų imtis kitų verslo gaivinimo priemonių. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad vartotojams PVM tarifų mažinimas nėra efektyviausia priemonė.

Kaip atrodo Lietuva kitų šalių tarpe pagal PVM tarifus galima matyti lentelėje.

aa

Kaip elgėsi šalys pasaulinės ekonominės krizės 2007-2008 m.? Ši krizė paveikė ES šalis. Pajamų surinkimas iš PVM mokesčio dalyje šalių sumažėjo.

Didelė dalis šalių kėlė PVM tarifus. Kipre PVM pajamų surinkimas krito 2009 metais, tam įtakos galėjo turėti tai, kad ši šalis mokesčio tarifo nedidino iki pat 2012 m., nors ir per 2009 -2013 metus pajamos iš šio mokesčio tik mažėjo. PVM tarifą 2012-2014 metais ši šalis pakėlė tris kartus ir nuo 2014 metų surinkimo pajamos pradėjo tik didėti iki pat 2018 metų.

Šalys, kurios visą analizuojamą laikotarpį nekėlė PVM tarifų, yra Vokietija, Austrija, Bulgarija, Belgija, Danija ir Malta. Vokietijoje ir Austrijoje PVM pajamos kilo ir krizės laikotarpiu, Maltoje, Belgijoje ir Bulgarijoje pajamų mažėjimas buvo tik 2009 metais, daugiau visais analizuojamais metais tik augo.

Danijoje PVM pajamų surinkimas mažėjo 2008-2009 metais, po kurių jau nuo 2010 metų tik kilo. Kadangi šalys nekėlė PVM tarifų, jų pajamos iš šio mokesčio tik didėjo. Daugiau visose šalyse pajamų surinkimo mažėjimas buvo fiksuotas 2008-2009 metais, o ypač stiprus pajamų kritimas 2009 metais buvo Jungtinėje Karalystėje. Manytina, kad pajamų mažėjimą paveikė tiek ekonominė krizė, tiek ir PVM tarifų didinimas. Taigi, skaičiai kalba patys už save.

Pabaigai noriu pastebėti, kad Europos Komisijos skaičiavimais, Lietuvoje, kaip ir Rumunijoje, Slovakijoje, Graikijoje, yra didžiausia PVM nepriemoka. Šis rodiklis yra faktiškai surinktos PVM sumos ir apytikrės PVM sumos, kurią teoriškai reikėtų surinkti pagal PVM taisykles, skirtumas. Šiuo rodikliu vertinamas kiekvienos valstybės narės PVM prievolių vykdymo ir vykdymo užtikrinimo priemonių veiksmingumas.

Facebook komentarai