Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Po protesto Briuselyje: dar niekas neprarasta, bet nieko ir nelaimėta

Autorius: Regina KUDIRKIENĖ
Šalia Prezidento Gitano Nausėdos – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis. Protesto akcijoje dalyvavo ir LŽŪBA direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas.
Šalia Prezidento Gitano Nausėdos – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis. Protesto akcijoje dalyvavo ir LŽŪBA direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas.
Printer Friendly, PDF & Email

Šį mėnesį Briuselyje vykusi protesto akcija, kurioje prie 170 žemdirbių iš Lietuvos prisijungė latviai, estai bei akciją palaikantys kitų šalių atstovai, atkreipė dėmesį į tai, kad šalių narystė Europos Sąjungoje vyksta diskriminacinėmis sąlygomis, nesilaikoma oficialių susitarimų ir įsipareigojimų, lygiaverčio konkurencingumo principų.

Žemdirbiai akcentavo, jog neketina taikstytis su tokia nelygybe ir atkakliai sieks, kad būtų laikomasi duotų pažadų. Tačiau būsimus ES vadovų sprendimus lems ne tik protestuotojų, bet ir Baltijos šalių vadovų solidarumas ir išreikšta pozicija ES derybose dėl ateinančio septynerių metų laikotarpio, bendrosios žemės ūkio politikos ir biudžeto paskirstymo po 2020 metų.

Jau ne pirmą kartą Lietuvos žemdirbiai vyko pareikšti savo pozicijos į Briuselį. Šįkart pagrindiniai akcijos iniciatoriai buvo Lietuvos žemės ūkio taryba, kuriai priklauso skaitlingiausios ir įtakingiausios žemdirbių organizacijos – Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos pieno gamintojų asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija bei kitos. Šios kelionės į Briuselį koordinatorius buvo Grūdų augintojų asociacijos vadovas Ignas Jankauskas, o delegacijai vadovavo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.

Žemdirbiai drąsiai išsakė savo poziciją

Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos Prezidento Petro Puskunigio, labai svarbu, kad žemdirbiai imasi iniciatyvos ir nebijo viešai pareikšti savo nuomonės.

„Negalime taikstytis su diskriminacija, nevienodomis sąlygomis, kurios tiesiogiai įtakoja mūsų veiklą, pajamas, konkurencingumą, plėtros ir modernizavimo galimybes, gyvenimo bei darbo kokybę. Privalome parodyti, kad neketiname nuolankiai tylėti matydami kaip ES nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų ir pažadų. Jei ši neteisybė nebus ištaisyta, neatmetame galimybės dėl to kreiptis į aukščiausias teismines institucijas“, – teigia P. Puskunigis. 

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas pasidžiaugė, kad europarlamentarai Bronius Ropė, Vilija Blinkevičiūtė, Andrius Kubilius atrado galimybę susitikti ir pabendrauti su Lietuvos žemdirbiais. Ypač produktyviu ir prasmingu susitikimu P. Puskunigis įvardijo susitikimą su B. Rope, kurio metu buvo apsikeista nuomonėmis dėl esamos padėties ir galimybių ją keisti.

„Šis europarlamentaras yra tikrai atsakingai dirbantis ir daug darantis žemdirbių labui. Žinoma, buvo įdomu išklausyti ir socialinės sferos atstovės V. Blinkevičiūtės bei politiko A. Kubiliaus nuomonę. O ypač gerą įspūdį paliko susitikimas su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi, kurio metu buvo aptarta daug svarbių klausimų ypatingai susijusių su žaliuoju kursu“, – apibendrintai vertino įvykusius susitikimus P. Puskunigis.

Pamatus paklojo Prezidentė D. Grybauskaitė

Briuselyje neeiliniame Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime dalyvavęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat skyrė laiko Šumano aikštėje susirinkusiems žemdirbiams, nors buvo abejonių, ar tai tikrai įvyks.

„Į Briuselį vykome palaikyti derybose dalyvaujantį mūsų šalies Prezidentą, tad būtų apmaudu, jei jis nebūtų mums parodęs jokio dėmesio. Džiugu, kad Prezidentas vis tik susitiko su protesto akcijos dalyviais ir patikino, kad vienas iš jo prioritetų derybose bus žemės ūkis. Ir išties tai labai svarbus faktas, juk labai daug ką lems mūsų prezidento pozicija, nes įvertinant visus ES derybinius aspektus, mūsų šalies žemdirbių likimas dabar yra Prezidento rankose. Nemažą indėlį savo laiku yra padariusi LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri buvo labai išsamiai įsigilinusi į stojimo į ES sutarties sąlygas, susitarimus ir įsipareigojimus susijusius su žemės ūkiu, griežtai pasisakė prieš ES susitarimų nesilaikymą, derybose atkakliai gynė mūsų šalies interesus. Tikimės, kad dabartinis LR Prezidentas taip pat ne žodžiais, o darbais įrodys, kad jam rūpi Lietuvos žemdirbiai ir žemės ūkio ateitis“, – tikino P. Puskunigis.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas akcentavo, kad nuo seno esame agrarinis kraštas ir tai yra mums įaugę į kraują. Ir nors visaip stengiamasi užgožti, nustumti mažesnius rinkos dalyvius, mūsų žemės ūkis gyvuoja, o žemdirbiai ir jų puoselėjami ūkiai net ir nelygiomis konkurencinėmis sąlygomis su didžiosiomis ES šalimis, sugeba stebinti savo įdiegtomis inovacijomis, produktyvumu ir kokybe.

Būtų blogiau nei dabar, bet ateitis – dar neaiškesnė

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas, vertindamas žemdirbių vykdomas protesto akcijas Briuselyje pabrėžė, kad jei tokių akcijų nebūtų, Lietuvos žemdirbiai būtų dar blogesnėse pozicijose, nei dabar yra.

„Mes nereikalaujame išskirtinių sąlygų, siekiame tik to, kas buvo jau susitarta ir įsipareigota. Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą akte ES įsipareigojo, kad tiesioginės išmokos mūsų žemdirbiams, lyginant su šalių senbuvių gaunamomis, proporcingai augs nuo 25 proc. 2004 m. iki 100 proc. nuo 2013 metų. Tačiau taip neįvyko. 2013 m. Lietuvos ūkininkams mokamos išmokos siekė tik apie 144 Eur/ha, kada ES išmokų vidurkis buvo apie 280 Eur/ha. Lietuvos žemdirbiams mokamos išmokos yra trečdaliu mažesnės negu ES vidurkis. Na, tarkim tai praeities „nuodėmės“, kurias bandome spręsti. Tačiau kaip paaiškinti diskriminacines sąlygas, kurios vėl mums taikomos su naujai diegiama Žalinimo programa. Lietuvos žemdirbiams šiuo laikotarpiu mokama žalinimo išmoka yra daugiau kaip 30 proc. mažesnė negu vidutiniškai ES. Ar tai reiškia, kad klimatas ir jo tausojimas kitur verti daugiau nei Lietuvoje?“ – retoriškai klausia E. Pranauskas.

Neatmeta galimybės kreiptis į teismą

Prieš kurį laiką pačių žemdirbių iniciatyva buvo surinkta 52 000 Lietuvos žemdirbių parašų po peticija Europos Parlamentui, kurioje išdėstyti pagrindiniai diskriminaciniai aspektai ir reikalavimai. Ši peticija įteikta ir yra svarstoma Europos Parlamento Peticijų komitete. Peticijų komitetas raginamas imtis visų Europos Parlamento dispozicijoje turimų priemonių, kurios neleistų ignoruoti iškeltų problemų.

„Peticijoje nurodomi šie pagrindiniai reikalavimai: kad Lietuvai 2020 m. skiriamas finansinis paketas užtikrintų realias 196 Eur/ha tiesiogines išmokas; žalinimo išmoka už klimatui ir aplinkai naudingas praktikas būtų prilyginta vidutinei ES žalinimo išmokai; tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams jau nuo 2021 m. siektų ES vidurkį be jokių pereinamųjų laikotarpių. Tolesnio problemų ignoravimo Lietuvos žemdirbiai toleruoti nebegali. Yra tikrai nesolidu, kuomet aukščiausi ES vadovai nesilaiko priimtų susitarimų ir įsipareigojimų. Todėl neatmetame galimybės, kad dokumentai, kuriuose yra sudėti jų parašai gali atsidurti Europos Sąjungos teisme“, – tikina Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos narys Eimantas Pranauskas, pernai Europos Parlamento Peticijų komitete pristatęs šį Lietuvos žemdirbių parengtą dokumentą.

Facebook komentarai