Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Po 32 metų sunkaus darbo pieno ūkį pardavęs žemdirbys: nusibodo dirbti perdirbėjams

Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS
V. Gėryba išparduoda pieno ūkį.
V. Gėryba išparduoda pieno ūkį.
Printer Friendly, PDF & Email

Tvorų kuolai po 2 eurus, melžimo aikštelė, šaldytuvas, kita įranga. Tai viskas ką liko parduoti Virgilijui Gėrybai iš Kaltinėnų kaimo (Šilalės r.). Po 32 metų darbo pienininkystės ūkyje žemdirbiui trūko kantrybė dar pernai.

„40 karvių bandą pardaviau dar pernai. Dabar liko tai, kas liko. Kai taip „brangiai“ mokama už pieną, pagalvojau, kad turime statytis naujus sandėlius pinigams laikyti, – „Agroetai“ ironizavo V. Gėryba. – Kai tokios kainos, kai tokie mokesčiai, tegul valdžia pati dirba, tegul pati melžia karves“.

54 metų vyriškis teigia atsikandęs su visam pienininkystės. „32 metus atariau juodai be išeiginių, be atostogų, be nieko. Būtent žemės ūkis privedė mane prie neįgalumo. Keldavausi 4 valandą ryto ir dirbau iki 11 valandos vakaro. Kai gauni minimalią algą arba dar mažiau, kai turi susimokėti visus mokesčius, tai tegul valdžia ir toliau galvoja, jog čia rojus“, – pasakojo V. Gėryba.

Jis teigia, kad ūkio likučiais žmonės domisi. „Vienas kitas tikrai domisi, o ko neparduosim, supjaustysim ir atiduosim į metalo laužą“, – kalbėjo V. Gėryba.

Kokios priežastys nulėmė, kad taip ilgai žemės ūkyje dirbantis žmogus pasiryžtų tokiam kardinaliam žingsniui? V. Gėryba atsakymų toli neieško.

„Kalti pieno perdirbėjai ir valdžia. Pasakykite man prašau, kodėl pieno perdirbėjai savo įmones modernizuoja už Lietuvai skiriamas Europos Sąjungos lėšas, kai pieną įsiveža iš Latvijos ir Estijos? Reikalingi streikai ir blokados, kad tai baigtųsi. Reikia, kad apie tai pradėtų kalbėti visi. O ką valdžia? Pamenu, kai įstojus į ES, Andrius Kubilius iš Seimo tribūnos pareiškė, kad Lietuvai nereikia bendrijoje gaminti. Lietuvai reikia vartoti. Jei lietuviai nesugeba gaminti pigiau, tai mes neva įsivešime to, ko Lietuvai reikia. Žinote, šie žodžiai man skamba iki šiol“, – „Agroetai“ sakė V. Gėryba.

Dabar V. Gėryba dar nežino, ar apskritai pasitrauks iš žemės ūkio. „Turime šiek tiek dar mėsinių galvijų. Pažiūrėsime 1-2 metus, kaip seksis, ir tada nuspręsime“, – sakė jis.

Ūkininkas tikino, kad visad deklaravo, jog jam jokios paramos ir pagalbos iš šalies nereikia. Reikia tik teisingos kainos už pieną.

„Perdirbėjai gi sako, kad moka daugiau kaip 300 eurų už toną. Bet realybė tokia, kad jie moka po 12-13 centų už kilogramą. Įvertinus visus priedus, daugiausiai, ką gauni, tai 20 centų/kg už tuos bazinius rodiklius (3,4 proc. riebalų ir 3 proc. baltymų)", – kalbėjo Šilalės rajono žemdirbys. 

Ūkininką taip pat žeidė ir paniekinantis visuomenės požiūris į žemdirbį. „Kai biure sėdinti poniutė, lakuotais nagais ir gaunanti 1 500 eurų algą, aiškina, kaip mums dirbti, gaunantiems minimalią algą, tai žinote...“, – reziumavo V. Gėryba.

Facebook komentarai