Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Pirmųjų grybų dar teks gerokai palaukti, na, nebent surasite žieminių kelmučių

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Austrijinė plačiataurė ir juodkotė ugniabudė.
Austrijinė plačiataurė ir juodkotė ugniabudė.
Printer Friendly, PDF & Email

Grybai nuo senų senovės yra vertinami kaip skanus ir maistingas produktas, todėl grybų sezono pradžia daugelio itin laukiama. Pavasarėjant, traukiant paskutines grybų atsargas, vis dažniau pagalvojame, ar grybingi šiemet bus metai ir kada jau ant stalo galėsime paragauti tų pirmųjų, pačių skaniausių.

Grybų galima surasti visus metus net žiemą

Gamtininkas Almantas Kulbis sako, kad grybų Lietuvoje galima rasti visus metus. „Tik, kad  žmonės labai mažą asortimentą jų vartoja maistui“, – tikina jis.

Sako, kad kai kurių grybų vaisiakūniai yra daugiamečiai ypač augančių ant medžių kempininių grybų, o jie juk aptinkami visus metus.

„Taip pat netgi šiltesnėmis žiemomis grybų buvo galima aptikti, tą buvo galima stebėti 2019 – 2020 metų žiemą. Nevalgomų ir valgomų“, – pasakoja gamtininkas.

 Anot jo, paskutiniais metais ėmė populiarėti, žmonės ėmė rinkti juodkotę ugniabudę. „Šitą grybą dar vadina žieminiais kelmučiais. Per atlydžius juodkotė ugniabudė pasirodo gana gausiai. Jos ir dabar galima rasti, prieš savaitę pats mačiau. Kurie pažįsta šitą grybą, tai jo ragauja. Aišku, dzūkai, ko gero, šito grybo nevertina, nes jie tik tam tikrą kiekį grybų naudoja, bet kai kurie ir paragauja“, – pastebi pašnekovas.

„Kalbant apie pačius pirmuosius pavasarinius grybus, reikia pakalbėti apie austrijinę plačiataurę. Žmonės šiuos ryškiai raudonos spalvos, primenančius ryškias raudonas lėkšteles, ant dirvožemio augančius grybus dar vadina gegutės bateliais“, – paaiškina gamtininkas. Tiesa, įspėja, jog šie grybai nėra valgomi. „Bet tai pirmasis pavasario grybų pranašas“, – tikina jis.

Dar vienas pirmųjų grybų jau žiemą pradedantis augti – tai paprastasis taukius. „Tai retas, saugomas senų eglynų grybas. Jis primena statinaitę, kupiną drebutinės masės lyg taukų. Šitą grybą surasti ir pamatyti labai įdomu. Ir jeigu žmonės išeina pasivaikščioti į mišką ir aptinka šitą grybą, būtų gerai, kad neliestų, nufotografuotų ir praneštų gamtininkams“, – prašo jis.

Gamtinininkai, mikologai laukia pasirodant –  krateriškojo taurūnio – reto, saugotino grybo. „Dar yra visa eilė grybukų, kurių tiesiog nepastebi žmonės“, – sako gamtininkas.

Pirmieji grybai itin laukiami, tačiau reikia būti atsargiems

Grybautojai labiausia laukia bobausių ir briedžiukų. „Mano manymu, šitų grybų dar reikės palaukti ilgokai. Atsižvelgiat į šių metų žiemą, teks palaukti iki balandžio pabaigos – gegužės pradžios. Jiems reikia saulės spindulių, o dabar dar juk sniego yra“, – taip mano gamtininkas.

Šie grybai renkami, ruošiami maistui. Tačiau gamtininkas A. Kulbis įspėja dėl bobausių.

„Pirmiausia reikia juos labai gerai atskirti. Jeigu briedžiukai yra visiškai nepavojingi ir juos galima vartoti maistui, tai bobausiai, nors juos žmonės laiko delikatesu ir pavasarį dega noru jų prisirinkti, vis dėlto reikėtų būti itin atsargiems arba dar geriau – jų atsisakyti. Bobausius reikia mokėti paruošti: reikia virti, nupilant kelis kartus vandenį, ir dargi nestovėti arti viryklės, kad neprisikvėpuotum garų, kurie kyla nuo verdamo puodo, nes tie garai – nuodingi. Ir netgi gerai paruošus, vieni valgo ir viskas gerai, tačiau jautresni ar vyresnio amžiaus žmonės gali ir susirgti. Jų valgymas tam tikras bandymas su savimi. Tačiau vis tik šiuos grybus ragauja ne tik lietuviai, suomiai juos labai mėgsta, vartoja maistui. Tačiau kasmet Europoje pasitaiko apsinuodijimų bobausiais“, – atkreipia dėmesį A. Kulbis.

Įprastų grybų teks palūkėti

O kada gi sulauksime labiau įprastų grybų? „Įprastų grybų dar gerokai teks palūkėti“, – nenudžiugina gamtininkas.

Sako, pasirodys avižėlės, kitaip dar jurgiaguotėmis vadinami, žmonių mėgstami, baltos spalvos, atrodantys kaip įprastas grybas ir pasirodantys nuo gegužės mėnesio ir vėliau. „O tų jau mums visiems įprastų grybų teks tikrai gerokai palaukti, kol gamta nubus pilnai ir sulauksime tikros šilumos. Aišku, grybiena peržiemojo, ji yra žemėje, bet kol pradės lįsti grybų vaisiakūniai, tam turi būti ir šilumos, ir drėgmės“, -–pažadais nesišvaisto gamtininkas.

Visai gali būti, kad metai nebus labai grybingi

Ar šiemet bus grybingi metai? Ką mums sako gamta?

„Gamta nedėkinga prognozėms. Juk buvo sakoma, kad jau nematysime žiemų, o turėjome tokią žiemą, kokias prisimena visi vyresni žmonės. Pernykščiai metai buvo labai grybingi ir žmonės tikrai prisirinko daugybę grybų netgi trumpam į mišką užsukę ir netgi į nelabai grybingas vietas. Grybai pramečiuoja, ne visos rūšys, bet pramečiuoja, todėl, na, aš jau bent dvejus metus atsimenu grybingus, tad visai gali būti, kad šie metai bus prastesni, menkesni, grybų bus mažiau. Dargi grybai kartais palaukia: sausa vasara, visi nusivylę, kad grybų nebus, net dzūkai sakė nė vieno grybo miške nėra, bet gerokai nulijo ir grybai pasipylė kaip ir pridera grybams. Jų sezonas gali truputėlį nusikelti, gali būti anksčiau arba vėliau, bet pasitaiko ir prastesnių metų. Tokie jau tie gamtos dėsniai. Tačiau kas gali žinoti?“ – šypsodamasis nenudžiugina, bet ir nenuvilia grybautojų gamtininkas A. Kulbis.

Dar sninga, o grybais nesninga – tai dar palaukime

„Oi, dar sninga sninga, grybais nesninga, tai dar palaukime“ , – sako Verutė iš Kapčiamiesčio seniūnijos.

Vis tik „pitavoju“ dzūkę, kada gi ji miškan išsiruoš pasidairyti pirmųjų grybų? „Čia ne nuo manęs priklauso, o nuo gamtos“, – teigia ji. Tai ką gi ta Dzūkijos gamta sako, kada pirmųjų grybų šiemet sulauksime? „Pasninga, o lietaus tai nėra, žemė pas mus sausa. Smėlynuose sausa. Naktį pasnigo, rytą nuleido ir vanduo dingo. Sausa, – nerimauja ji. – Be birželio grybų nebus“.

O kokius renkate pirmuosius? „Ai, tai nežinau, kas čia pasirodys pirmi?“ – svarsto ji. Sako, kad pirmieji paprastai kazlėkiukai be sijonėlių pasirodo. „Prieš penkerius metus pirmųjų voveryčių pasirinkau birželio pradžioje. Mažytukės tokios visai buvo“, – atsimena ji.

Bobausių užkietėjusi grybautoja dabar jau neranda. Sako, išpjauti medžiai labai, miškai išniokoti, samanos išdraskytos. „Retai retai toks grybas pasitaiko. Parinkdavome, kai būdavo. Dabar dar nežinia, kaip ir su tom voverytėmis bus, miškai išniokoti“, – tikina ji.

O dzūkai juk „bile“ kokių grybų nerenka. Tą patvirtina ir Verutė. „Dar mes užsiimsime su kelmučiais? Mes jų nevertiname. Turime geresnių grybų. Kai pas mus baravykų yra, kam mes rinksime kelmučius: baravyką padžiovinai, tai grybas ir kvapas koks“, – tiesiai šviesiai sako ji. Bet nusileidžia Verutė, vis tik prisipažįsta, kad, jei jau visai grybų nebūtų, tada gal ir kelmučius rinktų.

„Jei kitokių nebus, reiks rinkt“, – tarsteli ji. O tuos vadinamus vokietukus ar renka dzūkai? „Renkam renkam, bet irgi ne visada. Vokietukus anksčiau žydai supirkdavo, juos ir vadindavo žydų grybais. Bet jei žydas ima, tai reikia imt tokį dalyką. Juk žydai ir obuolius ne visus, tik su kirmėluki valgo, reiškia, sveikas obuolys“, – porina ji.

Gausiai žydi žirginai, grybų bus

Praėjusiais metais dzūkai sakė, kad grybai iš Dzūkijos pabėgo? „Sugrįš. O kur jie dėsis? Iš vienos vietos pabėga, kiton bus“, – paparastai viską paaiškina dzūkė.

Ar grybingi šiemet metai bus? „Kaip nebus? Aišku, bus. Grybų tikrai bus“, – tvirtina ji. O kas gi Verutei pašnabžda, kad grybų bus? „Lazdynai sako“, – tarsteli ji. Ir ką gi tie lazdynai sako? „Labai žydėjo, labai žirginų daug“, – tikina Verutė. Todėl ir žino, kad grybų tikrai bus.

Facebook komentarai