Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Pirmieji lietuviški kviečiai skinasi kelią į Kiniją, siunčiama bandomoji siunta

Autorius: Laima UŽUPĖ
Grūdų eksportas į Kiniją jau pramušė ledus
Grūdų eksportas į Kiniją jau pramušė ledus
Printer Friendly, PDF & Email

Šiemet atsivėrusi milžiniška Kinijos rinka Lietuvos kviečių augintojams ir grūdų pardavėjams įkvėpė optimizmo. Tikimasi, kad eksportas išaugs keletą kartų, tačiau užmegzti bendradarbiavimo ryšius su tolimąja Rytų šalimi nėra lengva. Artimiausiomis dienomis grūdų supirkėjai į Kiniją žada pasiųsti nedidelę „bandomąją“ kviečių partiją ir viliasi, kad vėliau rinka pagyvės, o įmonių tarpusavio atsiskaitymus analizuojantys ekspertai įspėja apie galimas rizikas.

Pajudės netrukus  

Pirmieji Kinijai skirti lietuviški kviečiai jau kraunami į konteinerius ir artimiausiu metu  pajudės į naująją rinką.

„Bandome vežti ir tikimės, kad viskas bus gerai“, – viliasi Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė. Pirmoji, „bandomoji“ kviečių siunta nedidelė, pradžioje rūpi įsitikinti, ar lietuviški grūdai „tiks ir patiks“.

Lietuvos grūdų eksportuotojai bendrauja su Kinijos nacionaline grūdų, aliejaus ir maisto produktų korporacija COFCO, kurios metiniai perdirbimo pajėgumai siekia 90 milijonų tonų, ji turi 2,3 mln. pardavimo taškų beveik tūkstantyje didelių ir vidutinio dydžio Kinijos miestų, taip pat apskrityse ir kaimuose.  

Geros kokybės kviečių trūksta

Aukštos kokybės maisto produktų paklausa Kinijoje auga kartu su šios šalies ekonomika. Ekspertai pastebi, kad net su prognozuojamu 6,2–6,3 proc. ūkio augimu Kinija kone dvigubai lenkia Europos šalių rinkas, todėl išlieka patraukli ir perspektyvi prekybos kryptis.

„Vystantis Kinijos ekonomikai labai padidėjo aukštos kokybės maisto produktų paklausa ir, palyginti su vietiniais kviečiais, kurių baltymų kiekis yra mažas, geros kokybės importuotų kviečių trūksta. Mes galime pasiūlyti įvairių kokybės parametrų kviečių, turime gerą infrastruktūrą. Kinus domina ir pašariniai grūdai, tačiau neapsirūpiname jais patys“, – pastebi Lietuvos žemės ūkio atašė Kinijoje Kristina Mineikienė.

Oficialiais duomenimis  Kinijos grūdų deficitas iki 2020 metų padidės iki daugiau nei 100 mln. tonų.

Optimistinis scenarijus

Pradėjusi eksportuoti kviečius į Kiniją Lietuva taps trečiąja ES šalimi, turinčia tokią teisę (po Prancūzijos ir Danijos), eksportuoti žada 26 leidimus gavusios Lietuvos įmonės.

„Dėl modernių žemės ūkio technologijų importuojamų grūdų kaina Kinijoje yra daug mažesnė nei vietinės produkcijos. Apie kiekius, kuriuos išvešime, dar sunku kalbėti, pagal optimistinį  scenarijų 2020 metais galėtume eksportuoti iki 200 000 tonų kviečių“, – „Agroetai“ teigė K. Mineikienė. 

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas prognozuoja, kad Lietuvoje šiemetinis kviečių derlius sieks 3,7 mln. tonų ir bus trečdaliu didesnis, nei pernai.

Didžiausias lūkestis  – aukštesnės klasės kviečių eksportas

Naujos bendradarbiavimo galimybės su Kinija optimistiškai nuteikia kviečių augintojus. Pasak Igno Jankausko, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktoriaus, Lietuvai aktualus aukštesnės kokybės grūdų eksportas, nes žemesnės klasės grūdai savo pirkėjus jau turi: „Didžiausias lūkestis – kad pirktų aukštesnės kokybės grūdus“.

„Esame grūdus eksportuojanti šalis, mūsų ūkininkai orientuojasi į aukštesnės kokybės grūdų auginimą, tačiau ne visuomet pavyksta eksportuoti užaugintą produkciją. Naujos eksporto kryptys visuomet aktualios, diversifikacija naudinga“, – pastebi asociacijos atstovas.

Grūdų augintojai nesitiki, kad perdirbėjai dalinsis savo pelnu, tačiau gal „bus mažiau verkšlenimo“, kad nėra kur išvežti užaugintą produkciją.

Pasak grūdų perdirbėjų atstovų, Lietuvos, kaip ir visos Europos Sąjungos kviečių pardavėjams tenka labai pasistengti siekiant konkurencingomis kainomis produkciją eksportuoti, nes pasaulinei kviečių rinkai reikšmingą įtaką daro kviečiai, užauginti Juodosios jūros regiono valstybėse.

Perspėja apie rizikas ir ragina daugiau komunikuoti

Nors milžiniška Kinijos rinka ir vilioja, ekspertai perspėja apie galimas rizikas,  planuojantiems pradėti prekiauti su Azijos milžine pataria aiškiai susitarti dėl apmokėjimo sąlygų, galbūt pasirūpinti prekybos kreditais.

Pasaulinės draudimo bendrovės „Coface“ atlikta Kinijos įmonių apklausa parodė, kad su mokėjimų vėlavimais pernai susidūrė net 62 proc. apklaustų šios šalies bendrovių. Kinijos įmonės ėmėsi aktyviau ginti savo verslo interesus ir pradėjo taikyti ilgesnius mokėjimų atidėjimus. Pasak ekspertų, dauguma Lietuvos verslininkų prekiauja su Kinija taikydami išankstinio apmokėjimo sąlygas.

VšĮ „Versli Lietuva“ iniciatyva šiemet sukurta nacionalinė Lietuvos paskyra Kinijos socialiniame tinkle „WeChat“, turinčiame per 1 mlrd. registruotų vartotojų. Įmonėms siūloma čia kurti savo profilius, kad jos būtų geriau matomos Kinijos prekybos partneriams.

Facebook komentarai

T Hegvita agro