Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Pieno įstatymas: Konkurencijos taryba pasigedo poveikio ekonomikai vertinimo

Autorius: ELTA
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Konkurencijos taryba, įvertinusi įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo reglamentuojama žalio pieno supirkimo tvarka, pasigedo poveikio ekonomikai ir konkurencijai vertinimo. Tarybos nuomone, neaišku, kokį poveikį pakeitimai turės žalio pieno sektoriui ir ar atneš naudos vartotojams.

Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo projektą Konkurencijos tarybai skubos tvarka derinti pateikė jį parengusi Žemės ūkio ministerija.

Įstatymo projektu reglamentuojami žalio pieno pirkimo ir pardavimo sutartiniai santykiai. Taip pat nustatomi įvairūs žalio pieno gamintojų, pardavėjų bei pirkėjų nesąžiningų veiksmų draudimai.

Lietuvoje pieno ūkiai pagal skaičiuojamą šalies vidurkį yra vieni smulkiausių Europos Sąjungoje, jie nekooperuoti, todėl neturi didelės derybinės galios. Ministerija ūkininkų kooperacijos trūkumo problemą siūlo spręsti iš esmės žalio pieno pirkimo-pardavimo kainų nustatymo reglamentavimu.

Tuo tarpu Konkurencijos taryba abejoja, kaip su kainų reguliavimu susijusios priemonės tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų prisidėti prie Lietuvoje esančių smulkių ūkių ir ūkininkų kooperacijos ir jų derybinės galios didinimo. Taryba taip pat teigia pasigendanti poveikio konkurencijai vertinimo ir išsamios ekonominės analizės.

„Įstatymo projektą lydinčiuose dokumentuose nesiremiama jokiais ekonominiais skaičiavimais ar išsamia analize pagrįstu modeliu, kokį poveikį siūlomas reguliavimas gali turėti žalio pieno sektoriui, ar jis gali prisidėti prie žalio pieno sektoriuje egzistuojančių problemų sprendimo ir atnešti naudos vartotojams“, – rašoma išvadoje.

Tarybai taip pat abejonių kelia įstatymo nuostatos dėl draudimo pirkti žalią pieną skirtingomis kainomis iš tų pačių grupių bei reikalavimas pagrįsti pieno supirkimo kainos mažinimą daugiau nei 3 proc. Jos vertinimu, ribojimai laisvai nustatyti žalio pieno pirkimo-pardavimo kainą gali lemti, kad nei ūkininkai, nei žaliavos pirkėjai nebus skatinami veikti kuo efektyviau.

Konkurencijos tarybos vertinimu, įstatymo projekte pateiktos rinkos reguliavimo priemonės nesusijusios su veiklos efektyvumo didinimu, todėl neduos siekiamos naudos Lietuvos pieno sektoriui.

„Įstatymas priimtas 2015 m. ir yra taikomas jau 5 metus, tačiau įstatymo projekto rengėjai lydimuosiuose dokumentuose nepateikė informacijos, ar ir toliau siūlomos taikyti rinkos reguliavimo priemonės yra veiksmingos, iš tiesų pagerino ir prisidėjo prie gamintojų padėties pieno sektoriuje gerinimo“, – teigiama Konkurencijos tarybos išvadoje.

Priešingai, kaip nurodo Konkurencijos taryba, 2019 metų liepą tarybai buvo pateikta derinti kita šio įstatymo redakcija, nurodant, kad įstatyme įtvirtintos kainų reguliavimo priemonės nepasiteisino ir situacija žalio pieno gamybos ir prekybos sektoriuje nepasikeitė.

Konkurencijos taryba įstatymo projekto rengėjams siūlo įvertinti Europos Sąjungos lygiu siūlomus problemų sprendimo būdus bei žemės ūkio politikos srityje taikyti priemones, kurios leistų užtikrinti ilgalaikį pieno sektoriuje veikiančių ūkio subjektų veiklos efektyvumą bei konkurencingumą.

Facebook komentarai