Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Pienininkų šalyje dar sumažėjo. Likviduotas vienas didžiausių Vilkaviškio r. pieno ūkių

Autorius: Loreta MAČIULIENĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

„Viską pardaviau, atiduodu skolas ir liks tik mėšlas. Pavargau“, – sako ne vieną dešimtį metų ūkininkaujantis Arvydas Šlivinskas.

Pernykščiai nuostoliai -  beveik 50 tūkstančių eurų

Ūkininko kantrybė galiausiai išseko, kai pieno supirkimo kaina sumažėjo iki protu nesuvokiamų žemumų.  

„Paskambinau pieno perdirbėjams ir pasakiau, kad viskas, nusprendžiau parduoti pieno ūkį. Jie man sakė nekvailioti ir pakėlė 1 centu supirkimo kainą. Ačiū. 5 centus numušė pavasarį, o dabar 1 centu pakėlė, kai savikaina – 27 centai, aš gaučiau 22 centus –  matematika paprasta“, – pasakoja ūkininkas.

Paskutinės karvės iš pienininko fermų jau iškeliavo. „Kadaise turėjau 120 karvių bandą, vėliau sumažinau iki 90 karvių. Galiausiai nusprendžiau – gana. Atvažiavo lenkai ir nupirko. Bėdos pieno sektoriuje senos ir jų tik daugėja. Pasityčiojimas dirbti į minusą. Liūdna - investuota labai daug, bet ką padarysi“.

Likvidavus karvių bandą darbo neteko 4 žmonės – 2 šėrikai ir 2 melžėjos. „Labai gaila žmonių, bet kitos išeities nebebuvo“,– tikina A. Šlivinskas.

Už 850 eurų „į rankas“ sunku rasti melžėjų

Ūkininkas tikina, kad ne tik pieno supirkimo kaina įtakojo sprendimą atsisakyti pienininkystės, o ir darbuotojų trūkumas.  

„Sunku rasti darbuotojų. Įsivaizduokit, siūlau melžėjai atlyginimą, už 15 darbo dienų per mėnesį  – 850 į rankas. O man atkerta, kad aš niekur nedirbdama gaunu 500 eurų. Klausia ar galėsiu ateiti į darbą kada nori. Taip su pašalpomis užauginome jau ne vieną kartą, o kas bus toliau?“, – svarsto ūkininkas.

Valdžia padėties netaiso?

„Valstybės politika pienininkų atžvilgiu – apgailėtina. Atrodo išgirsta ministrai ūkininkų bėdas, pažada kažką daryti, bet nieko iki šiol taip ir nepadarė. O pieno ūkių vis mažėja ir spėju dar mažės“, – tikina pieno ūkio atsisakęs vyras.

„Juos (red.– pieno perdirbėjus ir pardavėjus) gina Konstitucija, gina Briuselis, gina kas tik nori, o ūkininkų niekas“,– pritaria pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.

„Plėvelės, sieteliai, mėšlai, iš visų pusių puola mokesčiai. Pieno supirkėjai mažina kainas, išmokos vėl mažėja, nes hektarų didėja, nu niekam neapsimoka, suprantat, gamint tą pieną. Prieš kažkiek metų buvo 257 tūkst. pieno gamintojų, liko parduodančių 16 tūkst. Tai matot kokia proporcija!“, – piktinasi J. Vilionis.

„Sumažino pieno supirkimo kainą ir ką tu ten nori duok karvei ėst, ne jų reikalas, patys turime išgyvent“,– priduria pienininkų asociacijos vadovas.

„Kas per velnias gali dar tas karves laikyt, kai taip iš visų pusių spaudžia?,– priduria J. Vilionis. Pas mus Prienuose liko 2 tūkstančiai karvikių, kai anksčiau mažiausiai 30 tūkstančių karvių laikyta“.

Ketvirtadienį pienininkų asociacijos atstovai planuoja susitikti su Ministru Pirmininkus ir aptarti pienininkų problemas.

Facebook komentarai