Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Perdirbėjai kratosi jiems siūlomos paramos. Pieno gamintojai kalba apie 20 proc. pajamų smukimą

Autorius: Laima UŽUPĖ
Jei situacija negerės, karvių skaičius Lietuvoje masiškai mažės, per metus šalis gali netekti 60 000 – apie 25 proc. šiuo metu Lietuvoje melžiamų karvių.
Jei situacija negerės, karvių skaičius Lietuvoje masiškai mažės, per metus šalis gali netekti 60 000 – apie 25 proc. šiuo metu Lietuvoje melžiamų karvių.
Printer Friendly, PDF & Email

„Lietuvoje paskelbus karantiną pieno perdirbėjai vienašališkai ir visi kartu paskelbė drastiškai mažinantys žaliavinio pieno supirkimo kainas iki 20 proc. Toks kainų mažinimas galutinai sužlugdys Lietuvos pieno ūkius. Ūkininkai masiškai žada atsisakyti pieninių karvių“, – sako Jonas Vilionis, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas.

Dangstosi COVID-19 pandemija?

Ekspertai pastebi, kad Lietuvoje pagaminamo žaliavinio pieno paklausa, o tuo pačiu ir jo supirkimo kaina gali kristi dėl sezoniškumo ir COVID-19 viruso krizės sustojus restoranų ir kavinių veiklai, užsidarius konditerijos įstaigoms bei stringant eksportui.

Tačiau LPGA vadovo Jono Vilionio nuomone, Lietuvos pieno perdirbėjai pieno supirkimo kainą pradėjo drastiškai mažinti dangstydamiesi šia pandemija.

Jo teigimu, remiantis vartotojų apklausų rezultatais, per mėnesį maisto produktams Lenkijoje lietuviai išleisdavo apie 30 milijonų eurų, – šie, uždarius valstybių sienas, tikėtina, lieka Lietuvos prekybos centruose. Kainos mažmeninėje vidaus rinkoje  nemažėja, o palyginti su 2019 m. vasario mėnesiu, atskirų pieno produktų grupių pardavimai vidaus rinkoje išaugę nuo 4 iki 56 proc.

„Augantis produktų vartojimas rodo ne mažėjantį, o priešingai, augantį žaliavinio pieno poreikį bei nerodo jokio racionalaus pagrindo, kodėl pieno gamintojams mažinama už žaliavinį pieną mokama kaina“, – akcentuoja  J. Vilionis.

Reikalauja kainas „užšaldyti“

„Kategoriškai reikalaujame „užšaldyti“ perkamo žaliavinio pieno kainų (su visais priedais) lygį kovo mėnesio lygyje, mokėtame kiekvienam atskiram gamintojui“, – teigiama LPGA šių metų kovo 31 d. rašte, skirtame  Vyriausybei, Seimo pirmininkui, Seimo Kaimo reikalų komitetui ir Žemės ūkio ministerijai.   

LPGA žiniomis, šiuo metu į Lietuvą importuojama apie 30 proc. Lietuvoje perdirbamo žaliavinio pieno (daugiausiai – iš Latvijos ir Estijos), jo kiekis didėja.  

„Jei pieno perdirbimo įmonės iš tiesų patiria sunkumų, kuriuos viešai deklaruoja, tegul juos pagrindžia faktais ir apeliuoja į valstybės pagalbą“, – teigia LPGA prezidentas.

Siekdama stabdyti Lietuvos pieno gamybos sektoriaus nykimą, LPGA siūlo pieno perdirbėjams kompensuoti nuostolius už eksportuojamos produkcijos dalį.

 

Reaguodama į LPGA argumentus, Žemės ūkio ministerija pateikė siūlymą Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams padėti pieno perdirbėjams taikant realiai patirtų su produkcijos eksporto sumažėjimu susijusių nuostolių kompensavimo mechanizmą.

Esminis reikalavimas tokios paramos gavėjui – per laikotarpį, kuriam prašoma paramos, pieno perdirbimo įmonė turėtų nesumažinti žemės ūkio produkcijos pirkimo kainų (įskaitant ir taikomus priedus), palyginti su 2019 m. atitinkamo laikotarpio žemės ūkio produkcijos pirkimo kainomis (įskaitant ir taikomus priedus).

Prisimena skaudžią patirtį

Tačiau Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“ skelbia, kad perdirbėjai pasirengę bręstančią krizę įveikti dirbdami rinkos ekonomikos sąlygomis.

Jos vadovo Egidijaus Simonio teigimu, asociacija siūlo valstybei taikyti tikslines tiesioginės paramos priemones žemdirbiams, kaip tai buvo daroma 2015-2016 m. krizės laikotarpiu.

LPGA tai nepriimtina. Pasak J. Vilionio, turima skaudžios patirties, kuomet 2015-2016 m. dėl Rusijos embargo pieno sektorių sukrėtus krizei, pieno gamintojams buvo išmokėtos kompensacijos už parduotą pieną. Esą tuomet pieno perdirbėjai, pasinaudoję situacija, atitinkamai tiek pat sumažino ūkininkams mokamą žaliavinio pieno supirkimo kainą, tad „realiai visos kompensacijos nusėdo ne ūkininkų, o pieno perdirbėjų kišenėse“, todėl gamintojai kategoriškai nesutinka, kad parama vėl būtų skirstoma tokiu pat principu.

Situacija vis blogėja

Ūkinių gyvūnų registro duomenimis 2020 m. balandžio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 241 tūkst. pieninių veislių karvių – 7,2 proc. mažiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

„Sektoriuje stebima vis blogėjanti situacija. Per du pastaruosius metus melžiamų karvių sumažėjo daugiau kaip 30 tūkst., pieno gamybos nebevykdo daugiau kaip 10 tūkst. ūkių“, – atskleidžia LPGA.

LPGA vadovo teigimu, jei situacija negerės, karvių skaičius Lietuvoje masiškai mažės, per metus šalis gali netekti 60 tūkstančių – apie ketvirtadalio šiuo metu Lietuvoje melžiamų karvių.

„Iš ko jie gamins pieno produktus, jei Lietuvoje neliks pieno? Iš palmių aliejaus? Kas nors paklausė Lietuvos vartotojų, ar jie sutiktų tokiais „pieno“ produktais maitinti mūsų vaikus?“ – retoriškai klausia LPGA vadovas.

Visus pieno sektoriaus atstovų siūlomus krizės švelninimo būdus Žemės ūkio ministerija žadėjo apibendrinti ir pateikti svarstyti Vyriausybei. Žemės ūkio ministras A. Palionis sakė, kad mūsų gamintojams ir ūkininkams taip pat galime padėti mes visi – pirkdami vietos produkciją, – tai leistų gamintojams ir perdirbėjams išlaikyti gamybinius pajėgumus bei išsaugoti darbo vietas.

Facebook komentarai