Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Penkios bioekonomikos vystymosi tendencijos Baltijos jūros regione

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė
Astrida Miceikienė
Astrida Miceikienė
Printer Friendly, PDF & Email

Šiaurės ministrų taryba paskelbė ataskaitą apie bioekonomikos vystymosi tendencijas Baltijos jūros regiono šalyse. Joje buvo išskirtos penkios tendencijos, pripažintos reikšmingomis ir besivystančiomis sritimis bioekonomikos ateičiai šiame regione. Tendencijos identifikuotos atsižvelgiant į jų potencialą vertės generavimui kiekvienoje iš trijų pagrindinių aspektų: socialinį, aplinkosaugos ir ekonominį.

1. Biomasės atliekų ir šalutinių produktų perdirbimas. Ataskaitoje teigiama, kad viena svarbiausių tendencijų, galinčių generuoti didelę vertę, yra biomasės atliekų, šalutinių žaliavų perdirbimas ir naujų, vertingų produktų gamyba. Apskaičiuota, kad bendra metinė biomasės gamyba Europos Sąjungoje siekia maždaug 1,8 mlrd. tonų (Europos Parlamentas, 2018 m.). Vien žemės ūkio ir miškininkystės biomasės šalutiniai žaliavų srautai yra 314 mln. tonų, pavyzdžiui, medienos šakos ir medienos gamybos pjuvenos, arba žuvų atliekos ir pan.

2. Biokuro gamyba. Dėl didelių panaudojimo galimybių biokuras sulaukė didelių investicijų ir politinės paramos kaip iškastinio kuro alternatyva.  Tačiau Baltijos jūros regiono šalys labai nevienodai naudoja biokurą. Pavyzdžiui, 2018 m. transportui Norvegija naudojo 20,7 proc. biokuro, Lietuva – 3,7 proc., Estija – 2,1 proc.

3. Vietinių prekių ženklai.  Vietinis prekės ženklas, jo istorija prideda produktui ar paslaugai papildomą vertę. Tai leidžia gamintojams gauti papildomas pajamas, o vartotojams – palaikyti savo regiono verslininkus ir vartoti vietinius produktus. Tai ypač aktualu maisto gamybos sektoriuje, bet tendencijos matomos ir kituose verslo sektoriuose. Vietinių prekių ženklai suteikia galimybę rasti bioekonomikos produktų, ypač maisto, nišą tiek vietos, tiek pasaulio mastu.

 4. Dumblių panaudojimas. Dumbliai gali augti kelis kartus didesniu tempu nei kiti augalai. Todėl jų didelės panaudojimo galimybės įvairioms pramonės šakoms, tokioms kaip energetika ir maisto gamyba. Kai kuriuose dumbliuose yra labai didelis natūralaus aliejaus kiekis, todėl jie idealiai tinka gaminti įvairius produktus nuo kosmetikos aliejų iki biokuro. Ši tendencija yra reikšminga vertinant žaliavų potencialą, atsižvelgiant į poveikį aplinkai, esant nepakankamam žemės plotui produktų gamybai. Bet šiuo metu dumblių naudojimas yra tik pirminėje stadijoje.

5. Alternatyvūs baltymų šaltiniai. Alternatyvūs ir nauji maisto produktų ir gyvūnų pašarų baltymų šaltiniai yra santykinai nauja sritis. Baltymų turtingi augalai, tokie kaip ankštiniai augalai ir žolės, taip pat vabzdžiai ir jūros dumbliai yra viena iš žaliavų, kurios gali pakeisti mėsą, skirtą vartoti žmonėms, ir soją gyvūnų pašarui.

Visą ataskaitą galima perskaityti čia.

Facebook komentarai