Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Pavasaris – laukinių žolių valgymo metas

Autorius: Agroeta
Pavasaris – laukinių žolių valgymo metas
Pavasaris – laukinių žolių valgymo metas
Printer Friendly, PDF & Email

(Kelmė, balandžio 9 d.) Pavasaris – tai sujudimas ne tik gamtoje, bet ir laukinių valgomų augalų gerbėjų bendruomenėje. Jauni valgomų žolių lapai, medžių pumpurai, sula – tai, ką galime surinkti jau balandžio mėnesį. Pasak žolininkės iš Butkiškės (Kelmės r.) Kristinos Šilinskienės, valgomi laukiniai augalai – naujai atrandama sena tema.

Trūksta skanių, paprastų receptų

Dilgėles maistui nuo seno plačiai vartojo visų Vakarų ir Vidurio Europos šalių gyventojai. Garsiausiuose pasaulio restoranuose šiandien galima pasimėgauti prabangiais patiekalais iš laukinių valgomų augalų. Laukiniai augalai išsiskiria ne tik vertinga maistine sudėtimi, bet dažnai – išskirtiniu, niekur kitur nesutinkamu skoniu.

Tokie kulinarijos mados vėjai neaplenkia ir Lietuvos. Lietuvoje žmonės jau žino ar yra girdėję, kokie laukiniai augalai gali būti vartojami maistui, tačiau, pasak K. Šilinskienės, dar trūksta paprastų ir skanių, kiekvienam prieinamų receptų.

Dilgėlių kiaušinienė

Žolininkės namų kieme, saulėkaitoje jau išdygo pirmosios dilgėlės – vos kelių centimetrų aukščio, tačiau pilnos vitaminų ir kitų veikliųjų medžiagų. K. Šilinskienė siūlo išsikepti dilgėlių kiaušinienės.

Tereikia prisirinkti saujelę jaunų dilgėlių – maistui tinkamos ir visai mažos. Dilgėles reikia gerai nuplauti, supjaustyti, pakepinti keptuvėje su šlakeliu aliejaus, paskui iškepti su kiaušiniais. „Tai pats skaniausias ir mums lietuviams įprasčiausias laukinių žolių patiekalas“, -- įsitikinusi K. Šilinskienė.

 Iš dilgėlių galima pasigaminti užtepėlę su morkomis ir svogūnais. Morkas ir dilgėles sumalti per mėsmalę, pakepinti su svogūnais riebaluose, valgyti su duona. Jaunų dilgėlių lapelių dedama į sriubas, troškinius, kartu su kiaulpienių lapais, garšvomis.

Dilgėlių lapų ir ūglių skonis yra neutralus, todėl dilgėlės vartojamos su kitais prieskoniniais ir aštresnio skonio augalais: :svogūnų laiškais, petražolėmis, rūgštynėmis.

Dilgėlės turi kraują tirštinančių savybių, todėl turintiems šią problemą, reiktų dilgėles valgyti kartu su kiaulpienių lapais, jie turi kraują skystinančių savybių.

Jaunos dilgėles - vienas efektyviausių natūralių ir visiems lengvai prieinamų maisto papildų, valo kraują, gerina jo sudėtį, maistingumu jos daug kartų pranašesnės už špinatus, morkas ir bulves, o pavasarį šiose daržovėse jau būna išlikę labai mažai vitaminų. Ankstyvomis šiltnamiuose užaugintomis daržovėmis mitybos specialistai taip pat pataria nesižavėti.

Geriausia išeitis – kieme, darže ar parke jau dygstantys valgomi laukiniai augalai - tikras pavasarinių vitaminų lobynas!

Pušų spyglių sirupas – limonadui

Pavasarį pats metas prisirinkti pušų ir kitų spygliuočių medžių pumpurų ir spyglių. Žolininkė Kristina Šilinskienė iš pušų pumpurų ir spyglių gamina įvairius nesudėtingus patiekalus.

Bene mėgstamiausias - pušų spyglių sirupas – limonadui.

Pušų spygliai renkami ankstyvą pavasarį. Spyglius reikia nuplauti, sukarpyti ar sumalti, užpilti vandeniu kad apsemtų, virti pusvalandį ar ilgiau, palaikyti parą, nukošti. Gautą nuovirą galima dar nugarinti, cukraus dėti nuo trečdalio iki pusės nuoviro kiekio (į 1 litrą nuoviro dėti 0,3 - 0,5 kg cukraus). Virti 20 minučių, kol sutirštės iki norimos konsistencijos. Kad sirupas nesusikristalizuotų, pabaigus virti reikia įpilti šiek tiek citrinos sulčių. Papildomai galima įlašinti keletą lašų pušų eterinio aliejaus. „Tokiu pušų sirupu skanu pasaldinti arbatą, o įpylus į gazuotą vandenį gausite ypatingo skonio ir aromato pušų limonadą, kuriuo vasarą pasimėgauti gali visa šeima. Esu virusi sirupus ir iš eglių, ir kadagių spyglių, bet pušų sirupas – pats skaniausias”, - teigia žolininkė.

Ir  sveikatai, ir grožiui

Iš pušų pumpurų nuo seno liaudies medicinoje gaminamas vaistas nuo kosulio. Švieži ar džiovinti pušų pumpurai užpilami 40 laipsnių alkoholiu santykiu 1:2, palaikoma 14 dienų tamsioje vietoje, po to nukošiama. Tradiciškai vartojama nuo kosulio. Pušų pumpurų arbatos gerti nerekomenduojama, nes pumpuruose esančios dervos gali sudirginti skrandį ir inkstus. Pušų preparatus atsargiau turėtų vartoti ir į alergiją linkę asmenys.

Iš pušų spyglių ir pumpurų galima pasigaminti aliejinę ištrauką, kurią mūsų liaudies medicinoje naudojo galvos odos priežiūrai, kvėpavimo takų stiprinimui, kaip nervus raminančią priemonę. Aliejinei ištraukai naudojama sausa žaliava, spygliai susmulkinami ir užpilami augaliniu natūraliu aliejumi, (žolininkė naudoja tyrą alyvuogių aliejų). Laikoma spintelėje 28 dienas. Norint greitesnio rezultato, galima kaitinti vandens vonelėje 6 valandas, po to nukošti. Aliejinė ištrauka gali būti laikoma metus ir naudojama kūno įtrynimams, kai norisi atsipalaiduoti ar vargina kosulys, galvos odos masažui, jei silpni plaukai ar norima atsikratyti pleiskanų. Tokia aliejinė ištrauka kosmetiniams tikslams gali būti gaminama ir iš eglės spyglių.

Dalia KARPAVIČIENĖ

Nuotraukoje: Žolininkė Kristina Šilinskienė sakė, jog pavasarį pats metas prisirinkti pušų ir kitų spygliuočių medžių pumpurų ir spyglių.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA