Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Paukščių gripas artėja. Ar Lietuva pasiruošusi?

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Žvilgtelėjus į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) internetiniame puslapyje patalpintą Europos Sąjungos žemėlapį tampa akivaizdu, kad paukščių gripas artėja. Kaimyninėje Lenkijoje ligos atvejų užfiksuojama vis daugiau. Kaip plinta grėsminga liga? Kodėl ES ir Lietuva ėmėsi griežčiausių apsaugos priemonių ir dėl ko paukščių augintojai nerimauja labiausiai?

Tamsus 2016–2017 m. scenarijus

VMVT informuoja, kad paukščių gripas yra greitai plintanti pavojinga užkrečiamoji paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Naminiai paukščiai yra ypač imlūs paukščių gripo virusui. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad išskiriamos dvi susirgimo grupės – aukšto patogeniškumo ir žemo. Pastaruoju atveju, specialistų teigimu, paukščių gripas gali praeiti net nepastebėtas. Mat jis nesukelia sunkių simptomų. Aukšto patogeniškumo yra gerokai grėsmingesnis.

Tuo ES spėjo įsitikinti ne taip jau ir seniai – 2016–2017 m. Tuomet aukšto patogeniškumo H5N8 potipis buvo patvirtintas 19 valstybių narių. Pirmasis atvejis buvo užfiksuotas 2016 metų spalio mėnesį Vengrijoje. Buvo aptiktas negyvas laukinis paukštis. Netrukus užkratas ėmė sparčiai plisti. ES duomenimis, labiausiai nukentėjo tos šalys, kuriose buvo didelis ančių ir žąsų ūkių tankumas. Nors epidemija nuslūgo jau 2017 metų pavasarį, Italija ir Bulgarija ligos atvejus fiksavo kone iki pat 2018 m.

Būtent Italija 2016–2017 m. skaičiavo milžiniškus ekonominius nuostolius. Nukentėjo per 80 šalies ūkių, o išnaikinti teko daugiau nei 2,7 mln. naminių paukščių.

Nerimo dienos

Ankstesnės Europą sukausčiusios paukščių gripo epidemijos nepavyko išvengti ir Lietuvai. Tiesa, 2017 metais buvo užfiksuotas tik vienas atvejis – rastos nugaišusios gulbės. Tačiau, atsižvelgus į tai, jog pastaruoju metu ES nustatomi tie patys grėsmingi H5N8 potipio protrūkiai, darosi neramu. Juolab, kad nemažai židinių identifikuota Lenkijoje.

Lietuvos paukštininkystės asociacija vadovas Vytautas Tėvelis patvirtina, kad paukščių augintojai sujudę. „Nėra dienos, kad neatsirastų vis naujų taškų, kur užfiksuojami nauji atvejai. Ir, deja, nemažai tų taškų kaimyninėje Lenkijoje, su kuria mus sieja labai tamprūs ryšiai“, – nurodė pašnekovas. Iš kaimyninės šalies atkeliauja nemažai produkcijos – pradedant kiaušiniais ir paukštiena, baigiant pašarais.

„Žmonės taip pat važiuoja apsipirkti į Lenkiją, ne visuomet užsuka į prekybos centrus, bet lankosi ir turguose. Taigi, kontaktai labai dideli. Ir tai mus baimina“, – sako V. Tėvelis. Be to, jis atskleidė ir kitą nerimo priežastį.

„Žiema palanki laikyti paukščius lauke mažiems ūkeliams, kurie yra sodybose, kurie turi po keliolika paukščių. Kai paukščiai neuždaryti, bet kuriuo momentu jie gali pasigauti praskrendančių paukščių pernešamą užkratą“, – mintimis dalijosi asociacijos vadovas.

Galimos ekonominės pasekmės

Vienas iš blogiausių scenarijų, pasak V. Tėvelio, būtų toks, jeigu pavojingo paukščių gripo atvejis būtų užregistruotas kokiame nors nedideliame ūkyje, kur laikoma vos 10–15 paukščių. Kodėl? Tokiu atveju 10 km spindulio zonoje nuo užkrato vietos imamasi saugumo priemonių. Jeigu į tą teritoriją patenka didelis ūkis, jo veikla stipriai apribojama.

„Tokiu atveju prekiniuose ūkiuose negalėtų vykti nei paukščių judėjimas, nei produktų išvežimas. Nutrūktų ryšiai su prekybos organizacijomis, su kuriomis buvo sudarytos sutartys, kad bus tiekiami produktai. Praktiškai ūkis būtų paralyžiuotas, o ekonominiai nuostoliai – milžiniški“, – vardijo pašnekovas.

Saugos priemonės

VMVT yra paskelbusi gana griežtus ir aiškius saugumo nurodymus tiek dideliems, tiek smulkiems ūkiams. Be to, įspėjama ir apie tai, kad nesilaikant biologinio saugumo reikalavimų galimos ir baudos, siekiančios 600 Eur.

„Didieji ūkiai, žinoma, pasiruošę. Jie taiko biosaugos priemones. Be to, stipriai apribojo judėjimą – tiek žmonių, tiek transporto. Naudojamos dezinfekcinės priemonės, paukščiai uždaryti. Taigi biosaugos priemonės taikomos maksimaliai“, – užtikrino V. Tėvelis.

Tuo tarpu mažesnieji jau nuo kovo mėnesio 2 dienos galės teikti paraiškas paramos gavimui. Tik ar ne bus per vėlu? Lietuvos paukštininkystės asociacija vadovas atkreipė dėmesį, kad kai kuriems išties norisi, kad viskas vyktų čia ir dabar. Tačiau pašnekovas nurodė, jog paraiškos ir investicijos į saugumo priemones yra labiau orientuotos į ateitį.

„Dabartiniai židiniai, kurie jau užfiksuoti ES ir dar galbūt tik atsiras kitose šalyse, taip greit nedings. Be to, tas paukščių gripas po Europą vaikšto eilę metų – tai vienur, tai kitur. Tik dabar labiau priartėjo prie Lietuvos. Taigi tos apsaugos priemonės ne tik šiandienai, bet ir ateičiai“, – viltingai pokalbį užbaigė V. Tėvelis.

Facebook komentarai