Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Paukščiai jau skelbia pavasarį, o augalai laukia daugiau šilumos

Autorius: Daiva BARTAŠEVIČIŪTĖ
Žuvinte jau "kvepia" pavasariu.
Žuvinte jau "kvepia" pavasariu.
Printer Friendly, PDF & Email

Gyvenimas Žuvinto biosferos rezervate vasario pabaigoje, kada žemę turėtų kaustyti įšalas, primena kovo vidurį, o gal net antrąją jo pusę

„Pastaruosius dešimtmečius tokių šiltų žiemų buvo ne viena, tačiau tai nėra gerai ir nėra normalu, nes mūsų gamta ir mes patys nebuvome prisitaikę prie tokių pokyčių. Tai išbalansuoja nusistovėjusią ekosistemą pelkėse, jos kitaip gyvuoja. Kol nusistovės nauja pusiausvyra, turi praeiti kažkiek laiko. Vieniems gyvūnams gerai, kitiems blogai, tačiau vienareikšmiškai – nepastovumas yra blogai“, – sako ornitologas, gamtos mokslų daktaras Eugenijus Drobelis, ilgus metus tyrinėjęs Čepkelių gamtinį rezervatą.

Paukščiai skelbia pavasarį

Kad gamta gyvena pavasario ritmu, matyti iš paukščių elgesio. Vos tik išlenda saulė, jie iš karto prabyla. Geniai tarška miške, zylės aplinkui čiulba, girdisi žaliukių giedojimas. Laukuose klykauja pempės, nendrynuose nakvoja šimtai varnėnų, baubia didieji baubliai – vieni pačių svarbiausių pavasario skelbėjų, ūbauja karveliai keršuliai. Lietuvoje perinčios pilkosios žąsys rytais išplasnoja į laukus ieškoti maisto vis mažesniais pulkeliais ar poromis, nes pradeda saugoti pasirinktas perimvietes.

Keletą naktų nukritus temperatūrai, ežeras bandė apsitraukti plonu ledu, bet visur raibuliavo properšos – nei gulbės, nei žąsys net nebandė niekur išskristi. Dabar Žuvinte smagiai nardo kuoduotosios, rudagalvės antys, cyplės, pulkeliai klykuolių, apie pora šimtų gulbių, Stebimi gausūs būriai želmeninių, baltakakčių žąsų.  Vienos tik praskrenda, kitos nakvoja Žuvinte.

„Per pavasarinę migraciją daugelis paukščių yra linkę ilgesniam laikui apsistoti Žuvinte, kuris yra jų mėgstama, saugi poilsio zona“, – pasakoja Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.

Paukščių grįžimas anksčiau nei įprasta, dar nereiškia, kad jie anksčiau padės kiaušinius ir pradės perėti, sako gamtininkas. Turėdami gerą mitybinę bazę jie labiau sustiprės ir, galbūt, tai lems didesnes dėtis, tačiau paukščių bioritmams didelės reikšmės turi ir dienos trukmė. 

Anot ornitologo E. Drobelio, jau galima girdėti tetervinus paburbuliuojant, kurtinius tuoktavietėse vaikštinėjančius pamatyti. 

Lyg ruduo, lyg pavasaris

A. Pranaičio nuomone, augalų pasaulis truputėlį kenčia ir jie nesivysto, nes gamtoje lyg ruduo, lyg pavasaris. Ankstyvieji augalai, gaudantys kiekvieną šilumos pliūpsnį – lazdynai, žalčialunkiai žydi ne pirma savaitė, o kai kurie ir nužydėję, lenda viena kita žibutė. Kitų augalų pumpurai išbrinkę, tačiau jie ruošiasi, laukia, daugiau šilumos.

„Augalams šilumos vegetacijos pradžiai užteko, bet tam, kad pradėtų žydėti mažoka, tad ankstyvo pavasario dar turėtume palaukti. Plūstelėjus šilumai, bitės buvo išlindę apsiskraidyti dar prieš mėnesį. Tačiau, kai apsiniaukę, jos sulenda į avilius“, – pastebi A. Pranaitis.

„Vienais metais esu stebėjęs, kad lazdynai nužydėjo, nudulkėjo ir paskui užklupo šalčiai. Maniau, kad tais metais riešutų nebus, tačiau derlius buvo kaip niekada geras. Tačiau vėlai pavasarį, kai jau nebuvo šalnų, pražydo miegantys pumpurai. Kai šaltas pavasaris, kartais augalams būna tik geriau. Tarkime, dėl šaltų orų pavasarį obelys žydi vėlai, jau praėjus šalnoms, derlius būna geras. Negerai būtų jei, sugrįžus paukščiams giesmininkams, besimaitinantiems vabzdžiais, užkluptų šaltis“, – aiškino gamtos reiškinius gamtos mokslų daktaras E. Drobelis.

Anot jo, daugeliui žvėrių ir paukščių, žiemojančių čia, lengviau maisto susirasti. Stirnoms, šernams, nereikia atsikasinėti sniego. Šernams lengva prieiti prie šaknų, stirnos neperšąla gulėdamos ant sniego, lengviau nuo vilko gali pabėgti, bebrams nereikia atsargų kaupti. Tačiau Baltajam kiškiui išgyventi žiemą sunku, nes jį kiekvienas plėšrūnas pastebi.

„Jei žiema, buvusi tarsi užsitęsęs ruduo, pereis į šaltą pavasarį, žus ankstyvos gyvūnų vados, prastesnė augalų vegetacija taip pat turės reikšmės būsimam derliui“, –  sako ne vieną dešimtmetį gamtos reiškinius stebėjęs E. Drobelis.   

Vanduo dar neatsistatė

Gamta alsuoja pavasariu, tačiau drėgmė po sausringos vasaros atsistatė tik iš dalies. „Suvedėme praėjusių metų rodiklius, paaiškėjo, kad iškrito tik 61 proc. kritulių normos. Šiemet vanduo tarsi atsistato, bet paprastai tokiu metu jau būdavo vandens perviršis, prasidėdavo pavasario potvynis. Dabar nepritempiame iki vidutinio Žuvinto ežero vandens lygio“, – pasakoja A Pranaitis.

Čepkelių pelkėje situacija nė kiek ne geresnė. E. Drobelio nuomone, dveji sausros metai turėjo įtakos, kad prasidėtų negrįžtami procesai. Dėl vandens stygiaus pagreitėja medžių ir krūmų augimas, intensyvėja garinimas. Kadangi Čepkelių pelkė yra tundros gabaliukas, o išlikti tundrai vis šiltėjant klimatui, perspektyvos prastos. Tolimoje ateityje ji gali tiesiog tapti užpelkėjusiu mišku, su ne pelkei būdinga augmenija.

„Situaciją gali pagerinti tik labai padidėjęs kritulių kiekis, nuo kurio medžiai ir krūmai pradėtų džiūti“, – įsitikinęs E. Drobelis.

Facebook komentarai