Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Pasėlių draudimas: ar verta ir, kodėl?

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Mindaugas Šatkauskas
Mindaugas Šatkauskas
Printer Friendly, PDF & Email

UADBB „Draudimo bitės“ atstovas Mindaugas Šatkauskas įsitikinęs, kad Lietuvos ūkininkai pastaruoju metu labiau nukenčia ne nuo lokalių, o nuo didelių gamtos stichinių nelaimių. Pastarosios labiausiai veikia ir derliaus rezultatus. Deja, su patiriamais nuosmukiais kiekvienam ūkiui tenka susidoroti individualiai. Tiksliau – tekdavo iki šiol. M. Šatkauskas atskleidžia, kad nauja pasėlių draudimo forma gali iš pagrindų pakeisti esamą situaciją. Apie tai su juo ir pasikalbėjo „Agroeta“. 

Kodėl Lietuvoje pasėlių draudimas nepopuliarus?

Viena pagrindinių priežasčių, kurią girdime iš ūkininkų, yra tinkamų pasiūlymų, sprendimų trūkumas rinkoje. Ūkininkai susiduria su mažu pasirinkimu. Stinga tam tikrus žemės ūkio, tiksliau pasėlių, apsaugos poreikius patenkinančių draudimo sprendimų. Pavyzdžiui, ilgą laiką ūkininkai vis nukentėdavo nuo sausros, o apsidrausti nuo jos galimybių nebuvo. Taigi, tekdavo mokėti nemažas įmokas draudžiantis nuo kitokių veiksnių, kai tuo tarpu didžiausią žalą padarydavo stichinė sausra ir už tai, žinoma, niekas neatlygindavo.

Kokia situacija kitose šalyse?

Kitokia. Bendraujame su draudimo atstovais iš Šveicarijos, Prancūzijos, Austrijos, Vokietijos. Jų pasidalinti duomenys byloja, kad šiose šalyse vyrauja atvirkštinė proporcija, tai yra, jeigu Lietuvoje apsidraudžia vos 20 proc. ūkininkų, tai jose tik 20 proc. ar net mažiau nesidraudžia. Tad galima sakyti, kad užsienio šalyse įvairią riziką linkstama dažniau patikėti draudimo įmonėms.

Kodėl visgi verta draustis?

Klimato kaita kasmet tampa vis akivaizdesnė. Jeigu anksčiau būdavo galima prognozuoti orus ir gamtos siunčiamas stichines nelaimes, tai šiandien tai daryti vis sunkiau. Todėl ūkininkai dažniau susiduria su žala ir nuostoliais. Pavyzdžiui, Lietuvoje jau trejus metus iš eilės jie nukenčia nuo gamtos išdaigų. 2017 m. užklupo liūtys, 2018 m. ir 2019 m. – sausra. Pasėlių draudimas suteikia galimybę ne tik susigrąžinti patirtus nuostolius, bet ir tiesiog pasirūpinti savo ūkio ateitimi bei užsitikrinti tam tikras pajamas.  

Be to, draudimą aktyviai palaiko ir valstybė. Ji apsidraudusiems ūkininkams grąžina net apie 60 proc. sumokėtų įmokų. Tai didelė paskata ir vertėtų klausti, kodėl gi tuo nepasinaudoti ir kodėl nesidrausti. Kitaip tariant, nesidrausti su esama valstybės parama – tai lyg prisiimti neproporcingą riziką.

Kodėl būtent jus, tai yra „Draudimo bites“ turėtų rinktis ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės? Ką pasiūlysite naujo?

Esame alternatyva draudimo rinkoje. Mes siūlome kitokį, galima sakyti, šiuolaikišką draudimo sprendimą, kuris paremtas parametrine informacija. Kitaip tariant, tai paprastas ir skaidrus draudimas. Kadangi nuostoliai apskaičiuojami ir atlyginami remiantis Statistikos departamento oficialiąja derlingumo statistika.

Be to, pas mus galima drausti tas kultūras, kurias nori pats ūkininkas. Taigi nebūtina įsipareigoti draudžiant žiemines kultūras, tuo pačiu drausti ir vasarines.

Nuo kokių veiksnių draudžiami pasėliai? Ar drausite ir nuo sausros?

Mūsų siūlomas draudimo sprendimas aprėpia viską, tai yra visus gamtos reiškinius, įskaitant ir sausrą, įvairias pasėlių ligas ar netgi tam tikrų ekstremalių situacijų padarinius derlingumui (pavyzdžiui, gaisro atvejis Alytuje gali turėti neigiamų pasekmių pasėlių derlingumo rodikliams apskrityje, taigi mūsų draudimas padengtų nuostolius, jeigu jie turėtų tokios įtakos). Nedraudiminiais atvejais laikomi tik karas, terorizmas ir radiacijos poveikis.

Šiek tiek jau užsiminėte apie žalos vertinimą ir jos atlyginimą. Visgi akcentuokite dar kartą.

Mūsų siūlomas draudimas yra labai objektyvus. Ir svarbiausia, jis negali būti veikiamas nei draudiko, nei apsidraudusiojo. Todėl galimas ginčas, kylantis tarp šių grandžių – žala yra ar jos nėra – išnyksta.

Šį draudimo veikimo principą labai svarbu suprasti. Žala vertinama ne individualiai ūkiui, o remiantis apskrities duomenimis pagal Statistikos departamento oficialiąja derlingumo statistiką. Kaip tai veikia? Pavyzdžiui, apsidraudus metams imamas ir vertinamas 3 metų derliaus vidurkis. Tad jeigu po draudiminių metų nuėmus derlių paaiškėja, kad faktinis jo derlingumo vidurkis mažesnis už vertinamų 3 metų vidurkį, pagal tai apskaičiuojamas ir atlyginamas nuostolis.

Pavyzdžiui, 2018 m. derlingumo rodikliai buvo stipriai nukritę. Pagal mūsų žalos nustatymo metodiką galima retrospektyviai apskaičiuoti, kiek apsidraudę ūkininkai būtų gavę iš 100 ha. Klaipėdos apskrityje 100 ha kviečių ir 100 ha rapsų išmokos po franšizės būtų siekusios atitinkamai virš 31 tūkst. Eur ir beveik 39 tūkst. Eur. Telšių apskrityje – kviečiai 32 tūkst. Eur, o rapsai – net 47 tūkst. Eur. Kauno – kviečiai apie 15 tūkst. Eur, rapsai – 12 tūskt. Galima įvertinti ir vieno ūkio išmokas. Tarkim Klaipėdos apskrityje ūkininkas turi apie 1000 ha žemių. Tuomet 2018 m., jeigu būtų apsidraudęs pas mus, jis būtų iš viso gavęs apie 350 tūkst. Eur už kviečius ir rapsus.

Gal dar norėtumėte kažką akcentuoti?

Išties dar viena priežastis, kodėl ūkininkai nesiryžta draustis, nepaisant to, kad valstybė siūlo gana palankų įmokų grąžinimą, yra ta, kad šis grąžinimo procesas pernelyg užsitęsia, kartais netgi iki metų. Todėl esame pasiruošę rinkai pasiūlyti dar vieną patrauklų sprendimą – ūkininkas, kuris draudžiasi pas mus, gali būti refinansuojamas mūsų partnerių, nebankinio finansavimo bendrovės „SME Finance“. Tokiu atveju ūkininkas turi galimybę už draudimą sumokėti tarkime po metų, kai parduos nuimtą derlių, ir tik tą dalį, kurios nekompensuos valstybė. „SME Finance“ šiuo metu yra didžiausia Baltijos šalyse nebankinio finansavimo bendrovė, suteikusi finansavimo už 250 mln. eurų. Įmonė valdo 37 mln. eurų paskolų portfelį.

Facebook komentarai

T Hegvita agro