Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Pasaulinės maisto kainos pasiekė aukščiausią per šešerius metus lygį

Autorius: BNS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Pasaulinės maisto produktų kainos lapkritį staiga pakilo iki aukščiausio per beveik šešerius metus lygio, ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija (FAO).

Ši augimą iš dalies lėmė nepalankios oro sąlygos.

FAO nurodė, kad maisto produktų kainos kilo visame pasaulyje, o su itin dideliais sunkumais susidūrė 45 šalys, kurioms reikalinga pagalba iš išorės išmaitinti savo gyventojus.

FAO maisto produktų kainų indeksas lapkritį pasiekė 105 punktus ir buvo 3,9 proc. didesnis nei spalį bei 6,5 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

„Mėnesinis augimas buvo didžiausias nuo 2012 metų liepos mėnesio, todėl indeksas pasiekė didžiausią lygį nuo 2014-ųjų gruodžio“, – pranešė Romoje įsikūrusi agentūra.

Labiausiai augo augalinio aliejaus kainų indeksas, kuris dėl mažų palmių aliejaus atsargų šoktelėjo 14,5 procento.

Grūdų kainų indeksas nuo spalio pakilo 2,5 proc. ir buvo beveik 20 proc. didesnis nei prieš metus.

Kviečių eksporto kainos taip pat didėjo dėl sumažėjusių derliaus perspektyvų Argentinoje, kaip ir kukurūzų kainos, kadangi prognozuojamas mažesnis derlius JAV ir Ukrainoje, tuo tarpu Kinija didino pirkimus, pranešė FAO.

Cukraus kainų indeksas ūgtelėjo 3,3 proc. per mėnesį, pasauliui tikintis menkesnių atsargų dėl blogesnių orų lemto mažesnio derliaus ES, Rusijoje ir Tailande.

Pieno produktų kainos taip pat pakilo 0,9 proc. iki aukščiausio lygio per beveik 18 mėnesių iš dalies dėl to, kad išaugo pardavimai ES.

Mėsos kainos, palyginti su spalio mėnesio, padidėjo 0,9 proc., tačiau gerokai sumažėjo, palyginti su padėtimi prieš metus, sakoma pranešime.

Kainų augimas tampa papildoma našta tiems, kurių pajamos sumažėjo dėl koronaviruso pandemijos, kuri, FAO teigimu, tampa „reikšminga maisto išteklių nesaugumo pasaulyje varomąja jėga“.

„Keturiasdešimt penkioms šalims, iš jų 34 yra Afrikoje, ir toliau reikalinga išorinė pagalba maisto produktais“, – sakoma pranešime.

Be to, agentūra atkreipė dėmesį į didesnio kritulių kiekio riziką Pietų Afrikoje ir Rytų Azijoje, o kai kuriose Artimosios Rytų Azijos ir Rytų Afrikos dalyse prognozuojama mažiau lietaus – „tai sąlygos, kurios gali sukelti neigiamų padarinių maisto produktų gamybai“.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA