Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Pasaulinė maisto krizė: ar realu?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė
Astrida Miceikienė.
Astrida Miceikienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Rusijos invazija į Ukrainą itin smarkiai sutrikdė pasaulines žemės ūkio ir maisto produktų rinkas, sukėlė daugiau netikrumo dėl būsimo grūdinių kultūrų ir aliejinių augalų produkcijos prieinamumo pasaulyje bei padidino nestabilumą jau ir taip įtemptose šiose rinkose. Ukraina yra didžiausia pasaulyje saulėgrąžų aliejaus gamintoja ir kartu su Rusija ji yra atsakinga už daugiau nei pusę pasaulinio saulėgrąžų aliejaus eksporto. Regionas taip pat atsakingas už daugiau nei trečdalį (36 %) kviečių eksporto (tai yra didžiausias kviečių eksportuotojas pasaulyje).

Maisto kainos kyla nuo sausio mėnesio. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) praneša, kad maisto kainų indeksas yra 24,1% didesnis nei buvo prieš metus, panašios tendencijos pastebimos visame pasaulyje (FAO, 2022). Pavyzdžiui, Jungtinėje  Karalystėje maisto kainų infliacija 2022 m. vasario mėn. pasiekė 4,3 %, o tai yra didžiausia per maždaug dešimtmetį.

Kitose pasaulio šalyse kylančios maisto kainos mažina namų ūkių realias pajamas, todėl į maisto stygiaus spąstus patenka vis daugiau žmonių. Šis poveikis yra stipresnis besivystančiose šalyse, kur didesnė žmonių disponuojamų pajamų dalis išleidžiama maistui. Pavyzdžiui, tolesnis maisto kainų kilimas bus ženkliai sunkesnis vidutiniam Nigerijos namų ūkiui, kuris maistui išleidžia 56,4 % pajamų, palyginti su vidutiniu Jungtinės Karalystės namų ūkiu, kurio išlaidų maistui dalis sudaro tik 8,2 % jų pajamų.

Dėl Rusijos invazijos buvo sustabdytas žemės ūkio produktų eksportas Ukrainos uostuose ir tai yra didžiausias trikdis šiai šaliai eksportuoti savo produkciją. Žemės ūkio eksporto sustabdymas yra blogas veiksmas Ukrainai, nes žemės ūkis yra pagrindinis jos eksporto pajamų šaltinis  ir sudarė 45 % viso eksporto 2020 m., t. y.  22,2 mlrd. USD.

Ukrainoje namų ūkių pajamos labai sumažėjo, o skurdas auga. Taip yra dėl karo sukeltų pasekmių“: gyventojų žūties, darbo vietų praradimo sunaikinus infrastruktūrą ir verslą bei kitų priežasčių. Prie krizės taip pat prisidėjo priverstinė migracija į šalis, kurios vis dar kovoja su atsigavimu po pandemijos. Dėl pajamų praradimo ukrainiečiams sunkiau gauti maisto, ypač augančių kainų fone.

Taigi, vis dažniau diskutuojama dėl ES priklausomybės nuo maisto produktų, pašarų ir trąšų importo, visų pirma iš Ukrainos, taip pat Rusijos ir Baltarusijos. Bet galima teigti, kad ES iš esmės yra savarankiškas maisto produktų, turinčių didžiulį žemės ūkio ir maisto produktų prekybos perteklių, regionas ir galima tikėtis, kad ES bendroji rinka dar kartą įrodys savo vaidmenį valdant pasaulinius sukrėtimus.

Vis dėlto susirūpinimą kelia šių prekių įperkamumas dėl didelių rinkos kainų ir infliacijos tendencijų. Mokslininkai prognozuoja, kad dėl siūlomų ES grūdinių ir aliejinių kultūrų auginimo didinimo priemonių, kurios visų pirma leis ūkininkams padidinti kukurūzų, saulėgrąžų ir kitų kultūrų plotus ir, jei vyraus normalios oro sąlygos, 2022 m. ES šalyse derlius gali būti labai geras. Europos Komisijos analitikai teigia, kad esant geram šių kultūrų derliui kartu su mažesne pašarų paklausa dėl mažesnės kiaulienos gamybos 2022 m. ir mažesnio grūdų naudojimo biokurui – galėtų sudaryti sąlygas ES 30 proc. didesniam grūdų eksportui. Taip pat EK prognozuoja, kad ES grūdų importas 2022–2023 prekybos metais bus apie 40 proc. mažesnis (palyginus su 5 metų vidurkiu). Tai padėtų sušvelninti numatomo grūdų eksporto iš Ukrainos trūkumo poveikį pasaulio rinkoms.

Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą pasaulio ekonomikos atsigavimas jau susidūrė su iššūkiais: žaliavų ir žemės ūkio produktų pasiūlos ir paklausos disbalansas lėmė didelį kainų šuolį. Azijoje, o ypač Kinijoje, dėl pavienių COVID-19 protrūkių atsiradęs konteinerių trūkumas ir spūstys uostuose išprovokavo krovinių vežimo kaštų augimą. Naftos kaina nuolat kilo, o tai atspindėjo padidėjusią paklausą, susijusią su ekonomikos atsigavimu ir lėtu gavybos augimu. Panašiai keitėsi ir dujų kainos. Kadangi amoniako gamybai naudojamos dujos, kuri yra pagrindinė azoto trąšų sudedamoji dalis, nuo 2021 m. vidurio trąšų kainos šoktelėjo ir pasiekė Europoje per pastarąjį dešimtmetį neregėtą lygį. Aukštos energijos kainos ir auganti infliacija taip pat darė spaudimą vartotojų perkamajai galiai. Rusijos invazija į Ukrainą dar labiau paveikė visos ES ekonomikos perspektyvas.

Dėl karo Ukrainoje tikrai vyks grūdinių kultūrų produkcijos sumažėjimas. Pagal EK scenarijų 2022–2023 prekybos metais iš Ukrainos nebūtų eksportuojama ir pasaulinėje rinkoje trūktų apie 20 mln. t kviečių (2021 m. Ukrainos eksportuotas kiekis – 10 proc. pasaulinio kviečių eksporto). Kaip jau minėjau anksčiau, ES iš esmės yra apsirūpinusi daugeliu žemės ūkio produktų, ypač kviečių, pieno produktų ir mėsos produktais. Todėl šių pagrindinių produktų pasiūlai ES maisto rinkoje nekyla pavojus, net ir esant papildomai paklausai dėl milijonų karo pabėgėlių į ES. Tačiau sumažėjęs kukurūzų, kviečių, rapsų ir saulėgrąžų produktų iš Ukrainos importas turės įtakos, ypač pašarų kainoms ir ES maisto perdirbimo pramonei. Kalbant apie pašarus, ES gyvulių augintojai ieško alternatyvių tiekimų ir koreguoja pašarų racionus, kad išvengtų didelių sąnaudų ir kompensuotų kukurūzų importo iš Ukrainos trūkumą. Pavasariniai orai ES vaidina pagrindinį vaidmenį užtikrinant vietoje užaugintų pašarų prieinamumą, kurie galėtų iš dalies kompensuoti sumažėjusį pašarų importą. Dalį trūkstamo pašarų importo taip pat galima eksportuoti iš kitų šalių.

Facebook komentarai

bas

a