Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Parodoje Algirdiškyje – gyvulininkystės profesionalų ir lyderių desantas (papildyta)

Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis ir UAB "Panevėžio veislininkystė" direktorius Nerijus Gricius.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis ir UAB "Panevėžio veislininkystė" direktorius Nerijus Gricius.
Printer Friendly, PDF & Email

Gausūs lankytojai penktadienį sugūžėjo į Algirdiškio kaime (Panevėžio r.) prasidėjusią parodą „Lietuvos veislininkystės pasiekimai“. UAB „Panevėžio veislininkystė“ bazėje surengtame renginyje dalyvauja gyvulininkystės sektoriaus lyderiai, veislininkystės profesionalai ir šiaip smalsuoliai. Parodoje apsilankė ir pagrindinės parodos rėmėjos Žemės ūkio ministerijos vadovas Andrius Palionis.

Svarbi ekonomikos šaka, kuriai bus daugiau pinigų

Pasak parodą atidariusio žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, gyvulininkystės sektorius yra labai svarbus šalies eksporto šaltinis – atsiranda naujų rinkų, kurioms reikia gerų lietuviškų gyvulių.

„Gyvulininkystė yra svarbi visos Lietuvos požiūriu. Buvo smagu įsitikinti, kad paroda gyvulių įvairove ir ūkininkų susidomėjimu veislininkyste, yra reikšminga ir įdomi. Man pačiam buvo įdomu sužinoti, kad net neužauginęs gyvulio, matydamas vien jo genetiką, gali prognozuoti, koks bus jo produktyvumas ir kitos savybės“, – „Agroetai“ sakė A. Palionis.

Žemės ūkio ministras tikino, jog stengsis, kad kuo daugiau lėšų būtų numatyta gyvulininkystės sektoriui naujajame ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimo laikotarpyje.

„Planuojant naująjį finansinį laikotarpį, reikės numatyti daugiau priemonių gyvulininkystei. Juk šis sektorius prisideda prie klimato kaitos, todėl stengsiuosi, kad tam būtų numatyta kaip įmanoma daugiau programinių lėšų“, – „Agroetai“ teigė žemės ūkio ministras A. Palionis.

Lankytojų ir dalyvių daugiau nei pernai

UAB „Panevėžio veislininkystė“ direktorius Nerijus Gricius pasidžiaugė, kad nepaisant protarpiais prakiurusio dangaus, lankytojų šiemet yra daugiau, negu praėjusiais metais.

„Atrodo ir lietus užėjo, bet lankytojų ir dalyvių turime daugiau, nei pernai. Tai rodo, kad veislininkystė yra labai svarbi ir su dalyviais pasikalbėjęs ministras, stengiasi į kiekvieną klausimą įsigilinti. Rasti tinkamus sprendimus. Su juo aplankėme visus dalyvius“, – "Agroetai" pasakojo N. Gricius.

Jis viliasi, kad žemės ūkio ministras Andrius Palionis, pamatęs, kiek daug yra gyvulininkystės ir veislininkystės entuziastų, neišvengiamai dar kartą įsigilins ir į UAB „Panevėžio veislininkystė“ galimo privatizavimo klausimą bei pasistengs įmonę išsaugoti. Šios įmonės privatizavimui nepritaria didžioji dauguma profesionalų, o tai, kad „Panevėžio veislininkystė“ sugebėjo surengti tokio aukšto lygio parodą, tik patvirtina ūkininkų žodžius – įmonė tarnauja žemdirbiui.

Siūlo atlikti gyvulininkystės programos inventorizaciją

Parodoje demonstruojami įvairių veislių paukščiai, galvijai ir kiti gyvūnai – iš viso apie 400 eksponatų. Tiesa, profesionalų nuotaikos nėra itin džiugios, nes gyvulininkystės sektorius traukiasi. Itin sudėtinga situacija pieninių karvių, kiaulininkystės atžvilgiu.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis įsitikinęs, kad būtina atlikti nuodugnų auditą, kaip įgyvendinama 2014-2020 metų Gyvulininkystės programa, kuriai esą skiriamas ypatingas dėmesys.

„Paroda išties puiki, tačiau kalbant apie situaciją gyvulininkystėje, ji nėra gera. Čia, žinoma, turiu minty ankstesnius Žemės ūkio ministerijos vadovus, todėl palinkėčiau naujajam ministrui peržiūrėti, kas padaryta įgyvendinant Gyvulininkystės programą, atlikti tam tikrą inventorizaciją – ar žodžiai nesiskiria nuo darbų“, – sakė J. Sviderkis.

Jį neramina, kad bemaž po 2 000 pieninių karvių kiekvieną mėnesį yra išvežama į užsienį.  

„Iš vienos pusės valstybė tarsi remia gyvulininkystę, investuoja lėšas, pavyzdžiui, į Dotnuvos eksperimentinį ūkį, tačiau iš kitos pusės priimamas sprendimas tą eksperimentinį ūkį, su visomis į jį įdėtomis investicijomis, privatizuoti“, – stebisi J. Sviderskis.

Melžiamų karvių nuosekliai mažėja

Parodoje „Agroeta“ pakalbintas ilgametis Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius tikino, kad „Panevėžio veislininkystėje“ rengiamos parodos yra itin reikšmingos.

„Pati situacija gyvulininkystėje nėra itin gera ir mes tai matome, žvelgdami į mūsų rajoną, todėl paroda leidžia specialistams tarpusavyje padiskutuoti, įgyti naujų žinių, kad tas žemės ūkis būtų subalansuotas. To balanso pasigendu bendradarbiaujant gyvulininkystei su augalininkyste“, – teigė A. Juozapavičius.

Žemės ūkio skyriaus vedėjas pabrėžė, kad anksčiau Radviliškio rajonas galėjo pasigirti subalansuotu žemės ūkiu. „Tačiau dabar mažėja melžiamų karvių, mažėja kiaulių. Ir jeigu mes į užsienį parduosime tik žaliavą, pavyzdžiui, grūdus, tai nebus gerai. Sektoriai turi papildyti vienas kitą“, – neabejoja A. Juozapavičius.

Šiuo metu Radviliškio rajone priskaičiuojama iki 8 000 pieninių karvių, kai prieš 10 metų jų buvo arti 20 000, o dar anksčiau šis rodiklis siekė 30 000 melžiamų karvučių.

Planuojantieji veiklą – džiaugiasi rezultatais

Ne ką mažiau sudėtinga situacija ir kiaulininkystėje. Neseniai Vyriausybė priėmė sprendimą privatizuoti AB „Kiaulių veislininkystė“. Parodoje sutiktas šios įmonės vadovas Vilius Rekštys, kuris anksčiau ėjo ir Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininko pareigas, „Agroetai“ pasakojo, kad kiaulininkystės rinkoje nėra paprasta dirbti.

Pasak jo, sąlygas apsunkina ne tik afrikinis kiaulių maras (AKM), bet ir vangi prekyba.

„Tačiau gyvulininkystėje taip jau yra, kad vienareikšmiškai pasakyti, ar situacija gera, ar bloga, neįmanoma. Juk yra ūkių, kurie sėkmingai planuoja savo veiklą ir pakankamai neblogai gyvena. Esminis dalykas – prekyba. Jei ji suaktyvėtų, tuomet visiems būtų geriau“, – neabejoja V. Rekštys.

Pašnekovo teigimu, kiaulių augintojams sudėtinga buvo pernai metais ir šių metų pirmąjį ketvirtį, kai beveik visi šio sektoriaus dalyviai dirbo į nuostolį.

„Dabar, kai tiek gyvo svorio kiaulių, tiek skerdenų kainos pakilo, gyvename geresnėje situacijoje“, – pasakojo V. Rekštys.

Jo nuomone, net ir AKM nėra itin baisus, nes nemažai šalių gyvena šios ligos paplitimo sąlygomis. „Mano nuomone, reikia tiesiog išmokti gyventi su šia liga“, – tikino AB „Kiaulių veislininkystė“ vadovas V. Rekštys.

Facebook komentarai

T Hegvita agro