Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Paramos lėšomis mokslininkai ūkininkams rengia mokymus

Autorius: Steponas GEDVILA
Kauno kolegijos mokslininkai ketina mokyti ūkininkus ko inovatyvaus galima pagaminti iš šilauogių bei kitokių uogų.
Kauno kolegijos mokslininkai ketina mokyti ūkininkus ko inovatyvaus galima pagaminti iš šilauogių bei kitokių uogų.
Printer Friendly, PDF & Email

Mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos, kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, gali teikti paraiškas projektams, vykdomiems pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Kauno kolegija vieną tokį projektą jau baigia įgyvendinti, o dar tris – netrukus pradės.

Mokė ūkininkauti be atliekų

Nuo 2018 metų Kauno kolegija vykdo projektą „Beatliekių technologijų naudojimas, siekiant gerinti užaugintos produkcijos perdirbimą daržininkystės ūkiuose“, kuris finansuojamas pagal KPP priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Projekto vertė – 148 903 eurų.

Įgyvendinant jį, buvo parengta parodomojo bandymo metodika, suburtos dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupės, kuriose dalyvavo 30 ūkininkų iš įvairių Lietuvos rajonų – Rokiškio, Trakų, Kauno, Marijampolės, Kupiškio, Kėdainių, Ukmergės, Anykščių, Vilkaviškio, Lazdijų, Biržų, Zarasų, Šakių, Molėtų rajonų, taip pat buvo atlikta 10 parodomųjų bandymų šalies ūkininkų ūkiuose bei mažose perdirbimo įmonėse. Įgyvendinus parodomuosius bandymus buvo suorganizuotos 4 lauko dienos ir 16 seminarų visose Lietuvos apskrityse – Elektrėnuose, Pakruojyje, Biržuose, Marijampolėje, Ignalinoje, Varėnoje, Šilalės rajone, Gargžduose, Plungėje, Raseiniuose, kuriuose dalyvavo virš 240 dalyvių.

Rugsėjo mėn. pabaigoje bus organizuojama baigiamoji projekto konferencija, kurioje dalyvaus apie 100 asmenų.

„Aukštoji mokykla, siekdama, kad kuo daugiau ūkininkų susipažintų su mokslo pažanga, projekto įgyvendinimo metu vykdė parodomuosius bandymus, skatinančius ūkininkus naudoti beatliekes technologijas, siekiant gerinti užaugintos produkcijos perdirbimą daržininkystės ūkiuose. Žemės ūkyje perdirbant žemės ūkio produkciją, susidaro itin dideli kiekiai organinės kilmės technologinių atliekų, kurios niekaip nepanaudojamos“, – pasakojo Kauno kolegijos Projektų skyriaus vadovė Lina Kuraitienė.

Pasak jos, Kauno kolegijos mokslininkai siekė ūkininkams pademonstruoti galimybes, kaip žemės ūkyje būtų galima be atliekų panaudoti moliūgus. Projekto įgyvendinimo metu ūkiuose ir mažose įmonėse pademonstruota, kaip galima kuo efektyviau panaudoti visas vertingas moliūgų vaisių dalis, gaminant kvietinius gaminius – brioche kepinius.

Vienu neapsiribojo

Šiais metais Kauno kolegija pradės įgyvendinti dar 3 projektus, finansuojamas iš KPP programos lėšų, kuriems skirta po 149,5 tūkst. Eur paramos.

Projekto „Žemės ūkio produkcijos perdirbimo skatinimas gaminant saldainius – pastiles be pridėtinio cukraus“ metu numatoma pademonstruoti, kaip perdirbant žemės ūkio produkciją ūkiuose ir gaminant saldainius – pastiles, galima nenaudoti pridėtinio cukraus. Taip bus siekiama paskatinti ūkininkus perdirbti vaisius ir uogas bei daržoves, gaminant saldainius – pastiles, kaip alternatyvą tradiciniams saldainiams su pridėtiniu cukrumi.

Projekto „Sulčių gėrimų, išsaugančių biologiškai vertingus komponentus, gamybos ūkininkų ūkiuose skatinimas“ metu numatoma pademonstruoti, kaip perdirbant produkciją uogininkystės ūkiuose, galima optimizuoti išgaunamą kiekį biologiškai vertingų komponentų (antocianus ir vitaminą C) ir gaminti aukštos pridėtinės vertės sulčių gėrimus.

Šio projekto metu ūkininkams bus pasiūlyta gaminti produktus iš žaliavos, kurioje natūraliai yra bioaktyvių medžiagų, teigiamai veikiančių žmogaus sveikatą. Prie tokių medžiagų priskiriami antocianinai, esantys juoduosiuose serbentuose, vynuogėse, mėlynėse, šilauogėse, avietėse, gervuogėse ir kitose uogose, kurie yra ypač stiprūs antioksidantai.

„Išvardintose uogose taip pat gausu vitaminų C, kuris taip pat priskiriamas prie funkcionaliųjų maisto priedų. Po įgyvendintų bandymų ūkininkai iš savo užaugintų uogų, kuriose gausu natūralių bioaktyvių medžiagų, galės gaminti aukštos biologinės vertės gaiviuosius gėrimus. Pagrindinė problema, kuri sprendžiama šio projekto metu, yra veikliųjų medžiagų (Antocianin) maksimalus išgavimas, išsaugojimas ir jų stabilumas“, – aiškino L. Kuraitienė.

Projekto „Inovatyvūs mėsos konservų gamybos būdai ūkyje“ metu numatoma pademonstruoti, kaip panaudojant inovatyvius mėsos konservų gamybos būdus galima užtikrinti ilgalaikį mėsos šviežumą. Įdiegus parodomąjį bandymą bus pademonstruota, kaip galima gaminti mėsos konservus nenaudojant maisto priedų ir kad galutinė produkcija būtų sveikatai palankesnė ir patrauklesnė galutiniam vartotojui.

Teikti paraiškas pats laikas

Žemės ūkio ministerija ragina ir kitas mokslo ir studijų institucijas, profesinio mokymo įstaigas, kitus juridinius asmenis, turinčius licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, aktyviau teikti paramos paraiškas projektams, vykdomiems pagal KPP priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Paraiškos priimamos nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 2 303 449 Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto paramos lėšų.

Vienam projektui įgyvendinti bus skiriama ne daugiau kaip 150 000 Eur (su PVM). Remiama bus  parodomųjų bandymų rengimas (įrengti ir vykdyti), seminarų, lauko dienų ir kitų informavimo renginių organizavimas skleidžiant mokslo žinias ir inovacijas.

Mokymai turi būti skirti ūkininkams, jų partneriams, ūkio darbuotojams ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės, maisto ar miškų ūkio veikla, įregistravusiems valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantiems žemės valdytojams, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojams, tradiciniams amatininkams.

Informavimo renginiai gali būti organizuoti tiesioginio kontakto su paramos gavėjais būdu (ūkininko ir (arba) miško valdytojo ūkyje, įmonėje, auditorijoje ir pan.). Naujai patvirtintose įgyvendinimo taisyklėse nauja tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino, ekstremaliosios situacijos ar nenugalimos jėgos (force majeure) atvejais, užtikrinant kontrolės galimybę atsakingoms institucijoms, suteikta galimybė renginius organizuoti įvairiais nuotoliniais būdais (interneto telefonijos tinklo ir per kompiuterines programas „Skype“, „Viber“ ir kt. programas).

 

a

Facebook komentarai