Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Pakeisti nieko jau negalime, bet kodėl nepadiskutuoti?

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Apsirinkama galvojant, kad žieminių rapsų produktyvumą galima sukurti tik trąšų pagalba. Autoriaus nuotr.
Apsirinkama galvojant, kad žieminių rapsų produktyvumą galima sukurti tik trąšų pagalba. Autoriaus nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Naujų ir perspektyvių žieminių rapsų veislių kūrimas ir diegimas ūkiuose reikalauja nuolatinio auginimo technologijų tobulinimo. Siekiant realizuoti genetinį žieminių rapsų veislių potencialą, reikia įvertinti biologines augalų savybes ir numatyti galimas reakcijas į aplinkos veiksnius.

Galima manyti, kad rapsai – nereiklūs augalai, sėklos pradeda dygti esant 1°C temperatūrai, tačiau neaišku, po kiek laiko jos sudygtų. Norint, kad rapsų sėklos sudygtų per 3 – 4 dienas, oro temperatūra turi būti 14 – 17°C. Augalai vegetuoja esant 5 – 6°C, o vegetacija tęsiasi net prasidėjus šalnoms naktį.

Žinoma, kad svarbiausias veiksnys, užtikrinantis augalų žiemojimą – optimaliai išsivysčiusi lapų rozetė, o šaknies kaklelio skersmuo – 8 – 12 mm, taip išsivystę augalai gali pakelti 15 – 18°C šaltį. Tačiau augalų išsivystymas, dar nėra lemiamas veiksnys, labai svarbu, kad augalai iki vegetacijos pabaigos šaknyje sukauptų pakankamai cukrų.

Žiemojimą prognozuoti sudėtinga, nes daug pataisų įneša šio laikotarpio orai. Vyraujant apniukusiems ir šiltiems orams, augaluose prasideda neigiama fotosintezė, augalai pradeda naudoti atsargines medžiagas ir žiemą gali pasitikti išsekę.

Labai svarbus vaidmuo tenka sėjos datai, augintojai daug diskutuoja, yra įvairių nuomonių, bet ilgamečiai tyrimai rodo, kad didžiausias žieminių rapsų derlingumas gaunamas pasėjus 08 11 – 20 dienomis (stebėjimų laikotarpiu vidutinis derlingumas buvo 5,1 t/ha). Vėlinant sėją sėklų derlingumas mažėjo (sėjant 08 21 – 31) iki 4,4 t/ha, o pasėjus 09 01 – 10 d. laikotarpiu, derlingumas sumažėjo iki 3,1 t/ha. Ankstyva sėja (08 05 – 10) taip pat neparodė geresnio rezultato, lyginant su 08 11 – 20 sėjos data, vidutinis sėklų derlingumas buvo 4,0 t/ha. Sėjos datos reikšmė nėra atsitiktinė, augalai nuo daigų iki rudens vegetacijos pabaigos turi surinkti 650 – 800°C efektyvių temperatūrų (aukštesnių nei 5°C) sumą.

Dažnai apsirinkama galvojant, kad žieminių rapsų produktyvumą galima sukurti tik trąšų pagalba, tokią nuomonę reikia atmesti, žinoma, dalis tiesos yra, bet svarbiausias vaidmuo tenka dirvožemiui. Rapsai dirvožemiui reiklesni, lyginant su žieminiais kviečiais, pirmiausiai dirvožemio pH, o tada dirvožemio apsirūpinimui augalams prieinamomis maisto medžiagomis.

Atlikus pasėlių monitoringą skirtinguose Lietuvos regionuose pastebime, kad didžiausi (5,0 – 5,6 t/ha) derlingumai gaunami 50 – 60 ir didesnio boniteto balo dirvožemiuose, o 35 – 42 boniteto balo dirvožemiuose gautas derlingumas siekė 4 t/ha. Dažniausiai prieš žiemą atkreipiamas dėmesys į pasėlio tankumą. Būna atvejų, kad norint turėti „gražesnį“ pasėlį rudenį, padidinama sėklų norma, galvojant, kad gal dalį pažeis kenkėjai, dalis nesudygs ir t.t. Dėl to matome kai kuriuose laukuose per tankius rapsų pasėlius.

Galima padiskutuoti šia tema, remiantis eksperimentų duomenimis. Imame 3 metų duomenis ir matome, kad jei rudenį prieš vegetacijos pabaigą buvo 15 – 20 augalų, pavasarį vidutiniškai liko 17, tai reiškia, kad peržiemojo apie 93 proc. augalų. Rudenį suskaičiavus 25 – 30 augalų, pavasario sulaukė vidutiniškai 24 augalai, t.y. 84 proc. augalų. Rudenį suformavus 40 – 50 augalų tankumo pasėlį, peržiemojo 67 proc. augalų. Tai tik vidutiniai skaičiai, rodantys, kad neverta rudenį formuoti tankaus pasėlio.

Tankesniuose pasėliuose augalai gauna mažiau šviesos, pradeda stypti viršūninis pumpuras, pastaruoju metu ir taip augintojai stresuoja dėl į viršų pakelto viršūninio pumpuro. Rudenį augimo reguliatoriai naudojami, kad viršūninis pumpuras nepakiltų aukštai virš dirvos paviršiaus, logiška, nes kuo žemiau pakilęs pumpuras, tuo didesnė tikimybė, kad jį pridengs sniegas. Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad augalų lapai taip pat atlieka pumpurų uždengimo funkciją, jei lapai vešlūs, labai didelė tikimybė, kad jie uždengs pumpurus ir jie nenušals.

Ilgametė augintojų patirtis rodo, kad nemenkas vaidmuo, užtikrinant augalų peržiemojimą, tenka dirvožemio struktūrai. Kuo dirvožemis struktūriškesnis, tuo didesnė augalų peržiemojimo tikimybė, nes purus ir gyvybingas dirvožemis, kurio poros užpildytos oru, pasižymi geresne varža, mums labai svarbu, kad šaltis nenušaldytų visos šaknies, kuo giliau šaknis prasiskverbia, tuo didesnė tikimybė, kad ji nesušals. Gali nušalti viršūnė, augalas ataugs iš miegančių pumpurų.

Naudojant augimo reguliatorius kelis kartus rudenį, galima paveikti ir šaknį, eksperimentų duomenys parodė, kad trumpėja ne tik augalo stiebas, bet ir šaknis, 5 – 10, o kartais ir 15 cm trumpesnė šaknis gali būti tas veiksnys, dėl kurio sušals šaknis. Patikimi rezultatai gaunami ne tik tiksliuosiuose bandymuose, bet ir praktikoje, derinant augimo reguliatorius su fitohormonais, dažniausiai net ankstyvos sėjos rapsams užtenka vieno purškimo.

Ruošiant augalus žiemai, reikia įvertinti, kad svarbiausia kompleksinis agrotechninių priemonių, sudarančių palankias sąlygas žiemojimui, naudojimas. Reikėtų išskirti svarbiausias: piktžolių ir pabirų kontrolė, kenkėjų populiacijos ir augalų ligų kontrolė, stresų valdymas, aprūpinimas mikroelementais, reikalui esant dirvožemio biologinio aktyvumo didinimas. Žieminių rapsų žiemojimui nemažai žalos gali padaryti dirvos paviršiuje susidaranti pluta, jos suardymui dažniausiai rekomenduojama naudoti biologinius preparatus.

Manoma, kad kai kuriais metais labai daug žalos gali padaryti spragės, pastaruoju metu rudenį rapsus dažnai pažeidžia šakninis paslėptastraublis (Ceutorhynchus pleurostigma). Šio kenkėjo pažeidimai – dar vienas stimulas rūpintis dirvožemio biologiniu aktyvumu, nes pro kenkėjo padarytas žaizdeles šaknyje lengvai į šaknies audinius patenka įvairūs ligų sukėlėjai.

Suprantama, kad jau nieko laukuose negalima padėti augalams, bet gal būt tai geriausias metas prisiminti atliktus darbus, sudarant optimalias sąlygas augalų žiemojimui, stiprinant adaptacines augalų savybes nepalankiems aplinkos veiksniams. Nežinome, kokios žiemos tikėtis – šiltos be sniego, permainingos ar šaltos.                     

 

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA