Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Pabiros gali tapti žaliąja trąša

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Sudygusių augalų naikinti herbicidais nereikia, bus gera žalioji trąša.
Sudygusių augalų naikinti herbicidais nereikia, bus gera žalioji trąša.
Printer Friendly, PDF & Email

Javapjūtė vyksta pilnu pajėgumu, tikriausiai niekas nepasakys, kad, bent kol kas, blogos sąlygos. Matosi, kad augintojai supranta ražienų skutimo reikšmę, labai svarbu kuo skubiau nuo UV spindulių paslėpti dirvožemio mikroorganizmus, kuo mažiau jų žus – tuo geriau. Taip pat žvilgsnis kliūva už sudygusių rapsų pabirų. Galima spėti, kad derlingumas daugelį tenkino, nes mažai kreipta dėmesio į sėklų nuostolius.

Suskaičiavus sudygusius augalus pasirinktuose laukuose, galima sakyti, kad sudygo vidutiniškai 270 - 350 kg/ha išbirusių sėklų, kadangi sąlygos sudygimui buvo palankios, tikėtina, kad jų sudygo apie 55 proc., kitos nesudygusios pasirodys vėliau. Kuliant 4 – 5 t/ha rapsų sėklų, išbyrėję 636 kg/ha sėklų gal ir nedidelis kiekis, bet išsaugojus dalį šių sėklų, lėšas būtų galima skirti augalų mitybos reikmėms.

Buvo atvejų, kad augintojai sakė: „ankštaras “klijavau“ prieš derliaus nuėmimą, o laukas žalias“. Suskaičiavus sudygusius augalus, vietomis radome vidutiniškai 105 kg/ha sudygusių sėklų, tai tik 35 kartus daugiau nei sėklų norma, o pirmuoju atveju 90 –116 kartų!

Sudygusių augalų naikinti herbicidais nereikia, bus gera žalioji trąša. Tuo labiau, kad pirmasis žingsnis gerinant dirvožemio savybes yra dirvožemio apsauga dengiamaisiais augalais, šias funkcijas gali atlikti pabiros, formuojančios savotiškus „šarvus“.

Dirvožemis pridengtas augalais pirmiausiai apsaugomas nuo vėjo ir vandens erozijos, taip pat slopinamas piktžolių dygimas bei augimas, pagerėja vandens infiltracija ir sumažėja vandens garavimas.

Specialistai sako, kad ne visi augintojai pripažįsta dengiamųjų augalų svarbą, ypač pereinant prie tiesioginės sėjos. Kai kurie augintojai nepagrįstai nurašo augalines liekanas, galvoja, kad jos trukdo žemės dirbimui bei sėjai ir išveža iš lauko. Vyraujant permainingiems orams, augalinių liekanų svarba labai padidėja, nes dirbant žemę labai padidėja vandens išgaravimas, tuomet sumažėja vandens naudojimo efektyvumas, prarandama galimybė suformuoti maksimalų augalų produktyvumą.

Geriausi augalų produktyvumo rezultatai pasiekiami, kai dirvožemis nuolat būna pridengtas augalais, retais atvejais rezultatus galima susieti su pasirinkta žemės dirbimo technologija. Darytina išvada, kad aukšto augalų produktyvumo paslaptis – ne žemės dirbimo technologija, o augalinių liekanų kiekis dirvos paviršiuje (suprantama, tinkamai paruoštų).

Augalinės liekanos ypač pagerina tiesioginės sėjos rezultatus. Jei nepakanka augalinių liekanų, tiesioginė sėja nebus tokia efektyvi, nes dalį derlingo dirvožemio ir maisto medžiagų nuplauna lietus, stiprėja erozija, mažėja dirvožemio biologinis aktyvumas ir t.t. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad tiesioginė sėja be dirvos paviršiaus uždengimo neduoda laukiamų rezultatų.

Ne vienas ūkininkas sakė, kad ūkyje dirvožemio kietis per didelis, tinkamiausia priemonė dirvos kiečiui sumažinti – augalinių liekanų danga, posėliniai augalai bei augalų kaita. Tuomet augalų šaknys, dirvožemio biologinis aktyvumas, sliekai ir kiti gyviai purena dirvožemį, o tokie junginiai, kaip glomalinas, suriša dirvožemio daleles į patvarius agregatus, formuojasi tinkama dirvožemio struktūra.

Posėlinių augalų ir augalų kaitos svarba labai didelė, diegiant tiesioginės sėjos technologiją, nes šie augalai formuoja apsauginę dirvos paviršiaus dangą. Posėlinių augalų paplitimas tiesiogiai susijęs su tiesioginės sėjos plėtra ir vaidino labai svarbų vaidmenį, diegiant tiesioginės sėjos technologijas Pietų Amerikoje.

Vyraujant sausiems orams, dažnai nuogąstaujama, kad posėliniai augalai paims visą drėgmę iš dirvožemio. Tyrimai ir ūkininkų patirtis parodė, kad sausringu laikotarpiu labai svarbu tinkamai pasirinkti augalų rūšis, naudojančias mažiau vandens. Taip pat nereikia pamiršti, kad augalai, sunaudojantys tam tikrą drėgmės kiekį, suformuoja apsauginę dangą, kuri vėliau padidina prekinių augalų vandens naudojimo efektyvumą.

Dirvos paviršių dengiančių augalų svarba labai didelė, kasmet atsiranda daugiau patirties, paremtos lauko eksperimentais. Šiandien žinome labai daug apie augalų įvairovės svarbą, atstatant dirvožemio savybes. Didžiausia augalų rotacijos reikšmė – natūralios vandens ir maisto medžiagų apykaitos imitavimas maksimaliai išnaudojant saulės energiją.

Daugelis ūkininkų supranta, kad dirvožemių derlumas mažėja, bet prisiminkime, kad  visuomet daug dėmesio buvo skiriama augalų įvairovei, sėjomainose buvo daugiametės žolės, beveik kiekviename ūkyje buvo gyvulių. Tačiau dėl ekonominių veiksnių, agrarinės politikos, išaugusių azoto trąšų normų, augalų apsaugos priemonių įvairovės, augalų rotacijos reikšmė nublanko.

Tačiau pastaruoju metu vėl didėja gyvų formų įvairovės dirvožemyje reikšmė žemės ūkio versle. Ypač mažėjant produkcijos supirkimo kainoms ir didėjant trąšų, pesticidų, technikos kainoms, žemdirbiai pradeda galvoti apie išlaidų mažinimo galimybes. Šiandien jau pastebime, kad teisingai kaitaliojant augalus bei palaikant dirvožemio biologinį aktyvumą mažėja gamybos išlaidos, o svarbiausia gerėja dirvožemio savybės, dėl to  mažėja laukų piktžolėtumas, augalai įgauna atsparumą ligų sukėlėjams bei nepalankiems aplinkos veiksniams.

Kol kas tik dalinai atstačius dirvožemio savybes ir įdiegus inovatyvias augalininkystės technologijas sumažėja išlaidos, susijusios su žemės dirbimu, pvz., pernai kai kurie ūkiai į rapso pabiras tiesiogiai įsėjo avižų, žirnių, vikių, o prieš sėją išpurškė glifosatus, kviečius sėjo tiesiogiai, visiems buvo įdomu, koks bus derlingumas, o vidutinis derlingumas – 8,35 t/ha. Darytina išvada, kad priėmus tinkamus sprendimus galima pagerinti augalininkystės verslo rodiklius.

Daugelis ekologinių problemų, su kuriomis susiduria žemdirbiai, atsirado dėl to, kad buvo pažeisti natūralūs gamtoje vykstantys procesai. Yra nemažai atvejų, kad nuėmus derlių sėjami posėliniai augalai „dėl pliuso“, neatsižvelgiant nei į sėjomainos augalus, nei dirvožemio savybes.

Tinkamos augalų kaitos schemos sukūrimas galimas apjungus mokslinius ir praktinius pastebėjimus bei įvertinus agrotechninius, ekologinius, ekonominius ir techninius aspektus, o svarbiausia, reikalingas nuoseklumas, mėtantis nuo vienos sistemos prie kitos - rezultatų nepasieksime.

Augalų kaitos schemos tiesiogiai priklauso nuo konkrečios situacijos ir rizikos veiksnių konkrečiame dirvožemyje. Kiekvienas ūkininkas turi nuspręsti, kokia augalų kaitos schema ar augalų derinys būtų naudingiausias ūkio dirvožemiams ir ekonominiams rodikliams. 

Facebook komentarai