Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Nušienautų pievų tręšimas srutomis. Už ar prieš?

Autorius: Dainius ŠEPETYS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Šiuo metu grūdines kultūras auginantys žemdirbiai gali kiek atsikvėpti - javų priežiūros darbai yra baigti, tuo metu mišrių ūkių savininkai ar tik gyvulininkyste besiverčiantys ūkininkai tęsia darbymetį. Vienas pagrindinių darbų – patręšti nušienautas pievas, kad atolas būtų sodrus ir gyvuliams žolės iki vėlyvo rudens pakaktų.

Kauno rajone ūkininkaujanti Regina Bernatonienė portalui sakė, kad srutomis pievas stengiasi patręšti kuo anksčiau.

 „Vos nuo laukų nurenkam šieno ar šienainio rulonus, iš kart į ganyklas išvažiuoja srutovežiai“,– kalbėjo ūkininkė.

Griežtų ribojimų šiems darbams atlikti – nėra. Tik savaitgaliais ir švenčių dienomis negalima laistyti arti gyvenamų sodybų, reikia laikytis nurodytų atstumų iki vandens telkinių, vadovautis tręšimo planais.

Nustatyta, kad į vieną hektarą negalima išpilti daugiau kaip 170 kg grynojo azoto, tačiau žinant, kad srutose jo yra vos 0,3 proc., ūkininkai netaupydami lieja pievas.

„Srutose yra ne tik azotas, čia daug fosforo, įvairių mikroelementų, jos daug vertingesnės, nei bet kokios mineralinės trąšos“,- sakė R.Bernatonienė.

Kėdainių rajone esančios „Ažytėnų“ žemės ūkio bendrovės zootechnikas Jonas Lukošius sakė, kad jų ūkyje nušienautos pievos taip pat laistomos srutomis.

 „Kadangi gyvulių pakratams tvartuose naudojame šiaudus, susidaro nemažas kiekis srutų, tai jomis ir gerinam atolą“,– paaiškino J.Lukošius.

O štai kitas stambaus pienininkystės ūkio šeimininkas Rolandas Liutkevičius teigia, kad pievas srutomis laisto tik rudenį.

„Vasaromis pievų srutomis netręšiu dėl dviejų priežasčių: karvės nenoriai ėda tokiu būdu patręštą žolę ir aplinkiniai gyventojai skundžiasi dėl sklindančio nemalonaus kvapo“,– sakė netoli Dotnuvos pieno gamyba besiverčiantis ūkininkas.

Pasak jo, geriau pavasarį ar rudenį srutomis patręšti kukurūzų ar miežių laukus. „Dar vienas dalykas, jei srutose pasitaiko tirščių, šie lieka ant žolės ir jei gausiai nenulyja, tokios žolės jokia karvė neės“,– patirtimi dalinosi R.Liutkevičius.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistė Vilma Živatkauskienė patvirtino, kad sausringais metais gyvuliai nenoriai ėda srutomis ar skystu mėšlu patręštas žoles. 

„Po tokio tręšimo turi praeiti mažiausiai trys savaitės ir čia tik gerai palijus, kitu atveju – pašarų kokybė gali stipriai nukentėti“,– kalbėjo V. Živatkauskienė.

Facebook komentarai