Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Nuo kitų metų – nauji mokesčiai: klius ir gyventojams, ir prekybos tinklams

Autorius: LRT
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Aiškėja mokesčiai, kuriuos nuo kitų metų gali tekti susimokėti papildomai. Jau pateikti projektai, kaip pritraukti milijonus į šalies biudžetą plečiant nekilnojamojo turto bazę bei įvedant automobilių taršos mokestį. Valdininkų taikiklyje dar du – bankų aktyvų ir prekybos tinklų – mokesčiai.

Prognozuojant pasaulio ir Lietuvos ekonomikos lėtėjimą, valdantieji žada imtis naujų būdų pritraukti į šalies biudžetą daugiau lėšų, kurių reikės vaiko pinigams ir pensijoms didinti.

Nors Vyriausybė 2020 metų biudžeto projektą Seimui teiks spalio viduryje, iš Seimo narių bei ministerijų atstovų jau dabar galima išgirsti naujų siūlymų dėl mokesčių, kuriuos būtų galima įgyvendinti nuo kitų metų.

LRT.lt pabandė pasiaiškinti, kokie yra pagrindiniai viešumoje nuskambėję nauji mokestiniai siūlymai ir kaip juos vertina ekonomistai bei ekspertai.

Ruošiamas naujas NT mokestis

Jau daugelį metų Lietuvoje skamba siūlymas praplėsti nekilnojamojo turto (NT) bazę. Kiekvienais metais apie tai primena ir Europos Komisija, kuri siūlo plėsti NT bazę. Apie tokią galimybę dar vasarą kalbėjo ir Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Jis teigė, kad įvedus platesnę NT apmokestinimo bazę būtų galima gerinti valstybės perskirstymą bei mažinti skurdą, užkirsti kelią NT burbulų plėtimuisi.

Panašių siūlymų praėjusiais metais turėjo ir Vyriausybė, kuri siūlė 0,3 proc. tarifu apmokestinti visą asmens turimą gyvenamosios paskirties būstą, išskyrus pirmąjį. Tačiau pirmadienį Finansų ministerija pateikė jau kitą siūlymą.

Ministerija praneša, kad jau yra parengtas nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų apie 26 tūkst. – Vilniuje. Dėl šių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.

„Finansų ministerija nuosekliai laikosi pozicijos, kad, siekiant tobulinti mokesčių sistemą ekonomikos augimui palankia kryptimi, nekilnojamojo turto mokesčio bazė turėtų būti palaipsniui plečiama“, – komentavo Finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Bazevičiūtė.

R. Karbauskis LRT.lt teigė, kad dar joks sprendimas nėra priimtas, tačiau „ieškoma geriausios alternatyvos ir į tai žiūrima labai atsakingai, kad (įstatymas – LRT.lt) pažeistų kuo mažesnę visuomenės grupę. Buvo neoficialus pasiūlymas apmokestinti antrąjį būstą, tačiau tai nepalies daug žmonių. Net jei kartelė būtų sumažinta iki 100 tūkst. eurų vienam asmeniui, tai vis tiek paliestų tik keliolika tūkstančių žmonių“, – sako R. Karbauskis.

Ekonomistai: NT mokesčio reikia, bet ne dabar

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad visuotinio NT mokesčio Lietuvoje reikia, o jo įvedimas galėtų netgi sumažinti NT kainas. Tačiau, anot ekonomisto, apmokestinama riba neturėtų būti nuleista labai žemai. Taip pat šiuo metu daug svarbiau kalbėti ne apie NT mokesčio įvedimą, o apie sistemos, kuri informuotų gyventoją, kokia yra jo turto vertė, sukūrimą.

„To reikia, kad žmonės suprastų visą idėją, o sistema būtų skaidri. Jei dabar būtų priimtas NT mokestis, daugeliui tai būtų tarsi perkūnas iš giedro dangaus“, – mano ekonomistas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė abejoja, kad NT mokestis galėtų būti įvestas jau kitais metais. Anot jos, artėja rinkimai, o mokesčių įvedimas būtų nepopuliarus sprendimas, kadangi dauguma gyventojų Lietuvoje turi nuosavo turto.

LRT.lt primena, kad šiuo metu NT mokestį moka fiziniai asmenys, kurių nekomercinės paskirties turto bendra vertė siekia 220–300 tūkst. eurų. Tokiems asmenims NT mokesčio tarifas siekia 0,5 proc. nuo sumos, viršijančios 220–300 tūkst. eurų. Turto vertei siekiant 300–500 tūkst. eurų taikomas 1 proc. mokesčio tarifas. Brangesniam nei 500 tūkst. eurų turtui taikomas 2 proc. tarifas.

2018 metais į šalies biudžetą iš NT mokesčio buvo surinkta kiek mažiau nei 2 mln. eurų.

Prekybos tinklų mokestis

Seime prabilta ir apie dar vieną siūlymą – nuo kitų metų apmokestinti prekybos tinklus. Tiesa, nors įstatymo projektas dar nėra paruoštas, „valstietis“ Ramūnas Karbauskis LRT.lt teigia, kad svarstoma apie identišką mokestį, kurį yra įsivedusi Lenkija.

Mažmeninės prekybos įmonėms, kurių metinė apyvarta viršija 17 mln. zlotų (3,92 mln. eurų), tačiau nesiekia 170 mln. zlotų (39,24 mln. eurų), Lenkijoje yra taikomas 0,8 proc. mokesčio tarifas. Įmonėms, kurių apyvarta viršija 170 mln. zlotų, taikomas 1,4 proc. apyvartos mokesčio tarifas.

R. Karbauskis teigia, kad Lietuvoje būtų galima taikyti tokį pat modelį, koks yra įvestas Lenkijoje. Anot jo, būtų siekiama kopijuoti Lenkijos modelį, kadangi tai padėtų išvengti teisinių problemų.

„Kiek man yra žinoma, Lenkijoje buvo iškeltas teismo ieškinys Europos Teismui (Europos Sąjungos Bendrajam Teismui – LRT.lt). Išvada buvo, kad Lenkija nepažeidė jokių susitarimų įvesdama mažmeninės prekybos mokestį, todėl neturėtume jo bijoti. (...) Nesinori, kad kažkas bandytų eiti teismo keliu, kadangi prekybos tinklai advokatus turi stiprius“, – komentuoja R. Karbauskis.

Jo įsitikinimu, siūlomas mokestis mažiausiai pažeistų visuomenės interesus ir maksimaliai pasitarnautų mažinant socialinę atskirtį. Paklaustas, ar siūlomas mokestis nepadidintų galutinių kainų vartotojams, R. Karbauskis atkerta, kad, nedidinant mokesčių, nebus lėšų didesnėms pensijoms ar vaiko pinigams.

„Mokesčiai visada kažkur atgula, ar mažina įmonių pelną, ar dar kažkur. Bet neįvesdami naujų mokesčių arba jų nedidindami mes niekada negalėsime išmokėti didesnių pensijų ar vaiko pinigų. Tai yra akivaizdu“, – sako R. Karbauskis.

Lenkija, įvedusi papildomą mokestį, tikisi į šalies biudžetą surinkti apie 476 mln. eurų. R. Karbauskis teigia, kad, jo žiniomis, į šalies biudžetą mažmeninių prekybos tinklų mokestis galėtų pritraukti apie 30 mln. eurų.

Bankų aktyvų apmokestinimas

Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LRA-KŠS) dar 2016 metais Seime įregistravo projektą dėl komercinių bankų aktyvų apmokestinimo. 2019 metų rudenį naujai atgimusiame projekte yra siūloma 0,4 proc. metiniu ir 0,034 proc. mėnesiniu tarifu apmokestinti bankų aktyvus (bankų turtas 2018 metais siekė 28,6 mlrd. eurų) ir taip į biudžetą surinkti papildomus 100 mln. eurų, kurie būtų skirti nelygybei ir skurdui mažinti.

Tiesa, R. Karbauskis teigia, kad į biudžetą planuojama surinkti nebe minėtus 100 mln. eurų, tačiau 40 mln. eurų.

Valstiečių lyderis mini, kad toks mokestis ypač pasiteisino Lenkijoje, todėl Lietuvoje būtų kalbama apie identišką teisės aktą. „Lenkų rinkimų akcija siūlo šį projektą, kaip tą, kuris Lenkijoje labai pasiteisino ir sulaukė mažiausiai visuomenės pasipriešinimo. (...) Todėl kai teigiama, kad dėl atsiradusio mokesčio pabrango Lenkijoje palūkanos, tai yra visiška nesąmonė. Lenkijoje yra tokia didelė konkurencija, kad, pagal duomenis, kuriuos man pateikė finansų ministerija, gyventojams tai nepasijautė. (...)

Juk mes tuos pinigus, kurie būtų surinkti, atiduosim vartojimui per vaiko pinigus. Tie pinigai sugrįš į tuos pačius bankus per vartojimą. Kuo šalies biudžetas turi daugiau pinigų, tuo didesnės būna ir bankų apyvartos. Kažkokia dalis pinigų, kuri bus surinkta, ji uždirbs pinigus ir bankams“, – teigia R. Karbauskis.

O štai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Zbignevas Jedinskis pirmadienį Seime teigė, kad Lietuvoje veikiantys bankai ir finansų įmonės nuolatos didina paslaugų įkainius, paskolų palūkanas ir riboja žmonių priėjimą prie savų pinigų. Bankai elgiasi per daug neatsakingai didindami savo pelnus žmonių sąskaita ir neatsižvelgia į socialinį teisingumą. Siūlomas mokestis esą padėtų užtikrinti, kad bankai taptų „rimtais mokesčių mokėtojais Lietuvoje“.

„Lietuvoje veikiantys bankai tikslingai mažindavo pelną. Susikurdavo mechanizmą, kaip išvengti mokesčių ar sumokėti jų kuo mažiau. Komerciniai bankai 2011 metais pelno mokesčio Lietuvoje sumokėjo apie 11 mln. litų, nors uždirbo 1,1 mlrd. litų. Įtariama, kad Lietuvoje veikiantys bankai milžiniškomis palūkanomis skolinosi pinigus iš pirminių. Paskui mokėjo jiems palūkanas, kad išvengtų pelno mokesčio. Didžiausias paradoksas, kad du didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“ ir SEB – 2012 metais sumokės vos 3 tūkst. litų pelno mokesčius“, – Seimo spaudos konferencijoje minėjo Z. Jedinskis.

Todėl, anot jo, privaloma bankams taikyti papildomą mokestį.

Bankai naują mokestį sutiko aršiai – žada paskolų brangimą

Bankų aktyvų mokestį aršiai sukritikavo Lietuvos bankų asociacija. Jos vadovo Manto Zalatoriaus teigimu, įvedus tokį mokestį, lėtėtų šalies ūkio augimas, brangtų verslo bei būsto paskolos, didėtų bankų paslaugų įkainiai, o šalis taptų mažiau patraukli finansinio sektoriaus investuotojams.

LBA prognozuoja, kad dėl neatsakingo valdžios sprendimo būsto paskolų palūkanos galėtų kilti iki 2,8–4,6 proc. (dabar 2,4 proc.). Vidutinė 60 tūkst. eurų paskola būstui galėtų pabrangti nuo 5 iki 13 tūkst. eurų.

Teigiama, kad šalies ūkis netektų nuo 150 iki 450 mln. eurų. Paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 proc. Bankų paslaugų įkainiai didėtų iki 8 proc.

M. Zalatorius taip pat tvirtina, kad mokesčio įvedimas paskatintų bankų atsitraukimą iš Lietuvos ir bankai Lietuvoje taptų tik užsienio filialais.

Tokius LBA pareiškimus R. Karbauskis pavadino šantažu: „Tai, ką pasakė Lietuvos bankų asociacija, nėra kritika, tai yra šantažas. Kaip gali kritika vadinti tai, kada yra bandoma gąsdinimais pateikti tokį mokestį, kuris yra beveik visose ES valstybėse. Lenkija jį įsivedė viena iš paskutiniųjų. Jis yra ir Švedijoje, ir Prancūzijoje. (...) Sąrašas yra ilgas“, – LRT. lt komentavo R. Karbauskis.

Automobilių taršos mokestis

Valdantieji kelis mėnesius teikė įvairius pasiūlymus, kaip būtų galima apmokestinti taršius automobilius. Praėjusią savaitę kalbos virto Vyriausybės užregistruotu teisės akto pasiūlymu.

Žadama, kad jau nuo kitų metų bus apmokestinami automobiliai, keičiant jų registraciją. Vadinasi, perkant ar perrašant automobilį kitam asmeniui, tektų paploninti piniginę. Kuo automobilis taršesnis – tuo labiau.

Vyriausybės projekte rašoma, kad mažiausias mokestis siektų 36 eurus, o didžiausias – net 1,4 tūkst. eurų.

Už dyzelinį automobilį mokestį reikėtų mokėti, jei automobilio išmetamas CO2 kiekis kilometrui viršys 116 gramų, o benzinu ir dujomis varomam automobiliui nustatyta CO2 riba – 130 gramų.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad siūlomas mokestis yra labai svarbus, kadangi jis padės kovoti su tarša.

Anot ekonomisto, Lietuvos miestuose kietųjų dalelių kiekis yra didžiausias tarp kaimyninių šalių ir dvigubai didesnis nei Estijoje. Taip pat dėl didėjančios CO2 emisijos Lietuvai ateityje gali tekti pirkti apyvartinius taršos leidimus, kurie šaliai gali kainuoti iki 100 mln. eurų. Todėl Vyriausybės siūlymas yra logiškas ir reikalingas.

N. Mačiulis įsitikinęs, kad mokestis nebūtų žalingas, jis nepaliestų skurdžiausiai gyvenančių šalyje asmenų, kadangi daugelis jų renkasi važinėti viešuoju transportu.

Pikčienė: šis mokestis panašus į pasipinigavimą prieš rinkimus

Vyriausybė planuoja, kad iš mokesčio į šalies biudžetą būtų pritraukta apie 30 mln. eurų, o 95 proc. surinktų pinigų planuojama skirti kovai su klimato kaita. Likę 5 proc. būtų perskirstyti biudžete.

Ekonomistas Ž. Mauricas pažymi, kad surenkama suma nebūtų didelė. Taip pat nevertėtų apsiriboti tuo, kad net 95 proc. iš mokesčio surinktų pinigų būtų skirti Klimato kaitos programos tikslams įgyvendinti.

„Vien dėl techninių priežasčių. Vienais metais poreikis įgyvendinti Klimato kaitos programos tikslus gali būti didesnis, kitais mažesnis. Tokie apribojimai priveda prie to, kad yra dirbtinai didinamos išlaidos. Ieškoma, su kuo čia dar galima kovoti ir siekiama išleisti pinigus. Tai tikrai nėra tikslinga. Manau, kad tikslingiau būtų pervesti į bendrą biudžetą ir tada, įvertinant prioritetus, skirstyti lėšas“, – siūlo Ž. Mauricas.

Tačiau LLRI vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė skeptiškai vertina Vyriausybės pateiktą projektą apmokestinti automobilių registraciją pagal taršą.

„Man tai panašiau į pasipinigavimą prieš rinkimus, kad valdžia galėtų vykdyti savo politinius pažadus ir politines viliones, o ne į tai, kas siektų su aplinkosauga susijusių tikslų. Tikėtina, kad tas papildomas mokestis perkant automobilį nelabai ir pakeistų vartotojo pasirinkimą“, – mano ji.

Ne didinti mokesčius, o efektyvinti jų surinkimą

Ekonomistė I. Genytė-Pikčienė kritiškai žiūri į valdžios siūlymus prieš rinkimus įvesti naujus mokesčius. Ji pažymi, kad, prieš įvedant minėtus mokesčius, visų pirma reikia pasirūpinti mokesčių mokėtojų motyvacija juos mokėti.

Ekspertė taip pat pažymi, kad kompleksiškai didinti ir sunkinti mokesčių sistemą mažai ir atvirai ekonomikai, tokiai, kokia yra Lietuva, – neverta.

„Apsikrauti papildomais mokesčiais nėra patrauklu nei kalbant apie mokestinę aplinką tiesioginiams užsienio investuotojams, nei kalbant apie lanksčią aplinką šalyje veikiantiems verslininkams“, – įsitikinusi I. Genytė-Pikčienė.

Ji teigia, kad reikia ne įvedinėti naujus mokesčius, bet efektyvinti jų surinkimą. Papildomų pajamų valstybė galėtų gauti, jei būtų surenkama daugiau lėšų iš šešėlio arba vykdomi skaidresni viešieji pirkimai.

„Lietuva tik dabar pagavo pagreitį, pritraukdama užsienio investicijas. Šalis pakeitė ekonominį struktūrinį veidą iš žemos pridėtinės vertės į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką. To pagreičio prarasti mes negalime. Jeigu vėl pradėsime bloginti verslo sąlygas, didinti darbo apmokestinimą, atsisakyti ambicijos turėti geriausią mokesčių aplinką Baltijos šalyse, tai natūralu, kad mes pralaimėsime konkurencingumo kovą. Nusigręš investicijos ir iškils grėsmė įstrigti vidutinių pajamų spąstuose. Tai nebūtų gerai net ir siekiant visuotinai siekiamų tikslų kaip gerovės valstybei. Kuo ekonomiškai bus stipresnė Lietuva, tuo didesnis mokesčių pyragas bus sunešamas, kurį bus galima perskirstyti“, – mano ekspertė.

Jonas DEVEIKIS ("LRT.lt")

Facebook komentarai

T Hegvita agro