Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Niūrios mintys po žaliaisiais kryžiais

Autorius: Rasa SMILGYTĖ
Suvalkijoje prie tarptautinės „Via Baltica“ magistralės iškilo pusšimtis žaliųjų kryžių.
Suvalkijoje prie tarptautinės „Via Baltica“ magistralės iškilo pusšimtis žaliųjų kryžių.
Printer Friendly, PDF & Email

Visais laikais Suvalkija garsėjo ne tik kaip darbščių, bet ir kovingų žmonių kraštas. Ir šį kartą, Lietuvoje kylant žaliesiems kryžiams, suvalkiečiai parodė išskirtinį solidarumą – į „Žaliųjų kryžių“ protesto akciją įsijungė ne pavieniui, o sutartą dieną susirinko jų visas šimtas. Prie tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ plytinčiuose dirbamuose laukuose ūkininkai pastatė jau pusšimtį kryžių.

Žemdirbiams kasama duobė

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Marijampolės skyriaus vadovo Sigučio Jundulo, jei akcijai surengti būtų buvę daugiau laiko, prie Marijampolės krašto žemdirbių lapkričio 13-ąją tikrai būtų prisijungę ir kovingieji vilkaviškiečiai bei šakiečiai, tuomet būtų čia susirinkę keli šimtai protestuotojų. Tačiau, anot jo, „Žaliųjų kryžių“ akcija – tai tik žemdirbių kovos už savo išlikimą pradžia. Suvalkiečiai lemiamu metu moka suvienyti savo jėgas ir imtis veiksmų.

„Dabar mokesčių politika tokia, kad mus planuojama nuskalpuoti taip, jog ūkiai bus pasmerkti žlugti. Po sausros ir liūčių metų niekaip neatsigaunam, o dabar dar ir politikai ėmė pulti. Nors ši akcija vadinama tyliąja, mes nežadame nuolankiai tylėti – turime pakovoti dėl akcizų, „Sodros“ mokesčių bei kitų visų problemų, kurių darosi vis daugiau. Šia „Žaliųjų kryžių“ protesto akcija visų pirma norime pareikšti visuomenei, kad žemdirbys nėra išlaikytinis, kad jis yra lygiai toks pats mokesčių mokėtojas kaip ir kiti. Lyginant su Europos šalimis, auginame gerokai ekologiškesnę produkciją. Dabar bandoma supriešinti visuomenę prieš žemdirbius, teigiant, kad šie per gerai turi, per daug visko gauna, naudojasi įvairiausiomis lengvatomis. Bet kuris miestietis norėtų tokį vargą vargti kaip mes, ar pagalvoja, kad nuo žemės nustūmę, jie mus turės į miestą įsileisti ir savo gerbūviu bei darbo vietomis dalintis?“ – tikino Marijampolės krašto žemdirbius akcijon subūręs S. Jundulas.

LŪS Marijampolės skyriaus vadovas neabejoja, kad jau būtina stoti į kovą, nes paskui gali būti per vėlu. Jei kryžiai neprivers politikų susimąstyti, netrukus į kelius išriedės sunkioji ūkininkų technika, o paskui jau laukia žygis į Vilnių.

Jaunieji ūkininkai nemato perspektyvų

Dviejų jaunųjų ūkininkų Ąžuolo ir Pauliaus mama Elena Gvazdaitienė sako, jog „Žaliųjų kryžių“ akcijoje dalyvauja todėl, kad palaiko savo ūkininkaujančius sūnus, nes mato, koks sunkus jų darbas, kaip jie daugiau nei 10 metų vargsta ir vos suduria galą su galu.

„Kai bandoma ūkininkams priekaištauti dėl prabangių automobilių ar kelionių į užsienį, tai išties tik nedaugelis gali tuo pasigirti. Jaunam ūkininkui tikrai nėra lengva – trūksta technikos, įrangos. Anksčiau jauniesiems ūkininkams valstybė labiau padėjo, bet dabar pasibaigė visos tos paramos ir kuo toliau, tuo labiau ir sunkiau jie klimpsta. Nėra normalių ūkininkavimo sąlygų, supirkimo kainos mažos, o kuro, trąšų kainos auga. Ūkininkai priversti imti paskolas, gyventi banko kišenėje ir nėra jokios garantijos dėl ateities. Tu esi tarsi mėsmalės sraigtelis, kuris turi kapanotis savo jėgomis. Jei dar didesniais mokesčiais ūkininkus apkraus, neįsivaizduoju kaip reikės mano sūnums gyventi ir išmaitinti savo šeimas“, – nuogąstauja Patašinės kaime gyvenanti jaunųjų ūkininkų mama E. Gvazdaitienė.

Protesto akcijoje dalyvaujantys jauni ūkininkai tikina, kad valdžia pradėjo žemdirbius smaugti, visiškai neatsižvelgdama į jų vis sunkėjančia padėtį.

„Kiekvienais metais valdžia sugalvoja po kelis naujus mokesčius. Jei ir toliau tokiais tempais eisime, bus tragedija – bankrutuosime. Nesuprantu, kam ir kodėl ėmė vaidentis, kad ūkininkai per gerai gyvena. Anksčiau, kai buvo dalinamos paramos, žemdirbiams buvo kiek geresni laikai, bet jie jau pasibaigė – paramų beveik neliko, arba jas tik gauna kažkokios išskirtinės grupės. Kasmet tenka priimti gamtos iššūkius, spaudžia pasaulinė situacija, daranti įtaką supirkimo kainoms, žemės savininkai kelia nuomos kainas. Mūsų produkcijos kainos vis tos pačios, o visa kita nenumaldomai brangsta. Pigesnės augalų apsaugos priemonės kažkodėl išimamos iš rinkos, o vietoj jų atsiranda naujos – kur kas brangesnės. Mums tenka balansuoti ant nuostolio ir pelningumo ribos“, – tikina ūkininkas Vidmantas Laskevičius iš Karklinių.

Supykdė nenormaliai išaugę žemės mokesčiai

„Aš įsijungiau į protesto akciją, nes man labai aktualu žemės mokestis. Pernai už žemę mokėjau 1 900 eurų, o šiemet už tuos pačius 300 ha reikėjo mokėti net 4 400 eurų. O kur dar pelno mokestis, kuris siekia 15 procentų?! Kodėl verslo įmonėms žemės mokestis yra daug mažesnis nei žemdirbiams ir dar būna maloniai sumažinamas, arba visai nuo jo atleidžiama. Pelno mokesčius jie moka minimalius, o mums tenka atseikėti jo net 15 proc. Jei jau taip, sulyginkime visus, kodėl dabar tik žemdirbiams kitaip. Niekam nesvarbu, ar tu išgali susimokėti – atėjo laikas, ir klok pinigą, kitaip antstoliai delspinigius ima skaičiuoti“, – piktinasi Skaisčiūnų kaimo ūkininkas Laimius Juškevičius.

Jo dirbami plotai – greta Marijampolės. Priemiestinės žemės vertė pastaruoju metu gerokai iškilo, o nemažas Marijampolės savivaldybės nustatytas žemės mokesčio koeficientas lėmė, kad ūkininkui šiemet teko susimokėti gerokai didesnius mokesčius nei anksčiau.

„Dabar ūkininkai norės bėgti kuo toliau nuo miesto ir greitkelių, nes neįstengs susimokėti žemės mokesčių. Tačiau žemės juk nepersikelsi, tad teks sukti galvą, kaip reikės išgyventi“, – nuogąstauja L. Juškevičius. 

LŪS Marijampolės skyriaus vadovas S. Jundulas priduria, kad kol kas mažai kas atkreipė dėmesį, jog be visų mokesčių dar yra vienas Žemės ūkio ministerijos „išmislas“ – įvestas naujas koeficientas žemės ūkio vertei apskaičiuoti.

„Jis buvo 0,35 proc., bet jei Seimas patvirtins biudžetą, šis koeficientas išaugs iki 0,5 proc. Negana to, kad mūsų savivaldybė nesutiko šiemet sumažinti žemdirbiams žemės mokesčio, kuris yra 1,3 proc. ir tai reiškia, kad šiemet mokėsime kelis kartus už žemę daugiau nei ankstesniais metais, o dar papildomai prisidės ir koeficientas žemės ūkio vertei apskaičiuoti. Aš pasiskaičiavau, kad už žemę mokėsiu net 48 proc. daugiau, nei anksčiau. Ar tai normalu?“ – stebėjosi S. Jundulas.

Suvalkijos krašto žemdirbių vadovas įsitikinęs, kad jei nebus reaguojama į ūkininkų išsakytas pastabas, nieko kito nebeliks, kaip imtis rimtesnių kovos priemonių, nes trauktis jau nebėra kur.

„Šiandien keliame simbolinius žaliuosius kryžius, kaip įspėjimo ženklą, kad Lietuvoje bandoma palaidoti žemės ūkį. Jei nieko nedarysime, tai mums patiems ant kapo kiti kryžių pastatys“, – tikina ūkininkas S. Jundulas.

Facebook komentarai

T Hegvita agro