Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Nieko nekainuojančios, bet vis dar neįvertintos – maistažolės

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Vaistažolių sodo įkūrėja Rasa Rutkauskienė.
Vaistažolių sodo įkūrėja Rasa Rutkauskienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Šiuo metu Lietuvos pievose – daugybė žydinčių augalų. Žolininkai sako, kad daugelį jų galima surasti kojos neiškėlus iš savo sodybos. Tikina, kad dabar vitaminų juose daugybė – nieko nekainuojančių, tik deramai neįvertintų.

„Visos pavasarinės ankstyvosios žolės turi labai daug ir vitaminų, ir maistingųjų medžiagų. Aš jas vadinčiau maistažolėmis. Tai žolės, kurios vartojamos maistui. Ypatingai pavasarį tai pats geriausias vitaminų šaltinis atstatyti išsekusį organizmą, tai idealūs produktai“, – sako žemės ūkio mokslų agrochemijos srities mokslų daktarė, gamtos mokslų mokytoja, edukatorė, Varnėnų kaimo bendruomenės (Lazdijų rajonas) vaistažolių sodo įkūrėja Rasa Rutkauskienė.

Savęs ji žolininke nevadina, bet kad domisi įvairiomis žolelėmis to neneigia.

„Iki tikrų žolininkų man toli. Žinoma, aš domiuosi, man tikrai įdomu“, – sako ji.

Dar visai neseniai pievose akį traukė įstabaus grožio geltonas kiaulpienių kilimas, o ir dabar kiaulpienių žiedų yra. Ragina ne tik grožėtis jomis.

„Ne veltui kiaulpienės yra vadinamos lietuviškuoju ženšeniu. Jų randama kiekviename kieme, bet mes jas piktžolėmis vadiname ir ant jų pykstame. Nepagalvojame, kiek jos mums gero gali duoti“, – sako Rasa.

Kiaulpienės turi begalę žmogaus sveikatai naudingų savybių. Anot jos, prancūzai specialiai augina kiaulpienių laukus – naudoja jas salotoms, padažams, marinuoja pumpurus, vynus gamina. Tikina, kad užsienyje kiaulpienės labai vertinamos.

„O ir lietuviai vis dažniau naudoja kiaulpienes maistui, žino apie jų naudą. Naudoja salotoms, o ir pienių vynas apdainuotas nuo seno. Tai labai naudingas produktas nuo pat šaknų iki pat žiedų“, – sako ji.

Tačiau pataria, kad padauginti nereikėtų: kaip ir visko, ko per daug, jau negerai, gali ir pakenkti.

„Naudoti reikėtų saikingai“, – pataria Rasa.

Garšva irgi turi maistingųjų savybių, tinka bet kokiam patiekalui. Šis, ankstyvą pavasarį prasprogęs augalas, taip pat mums naudingas tik, kai jo tiek daug aplink, tai dažnai nelabai ir vertinamas.

Sako, kad ir dilgėlių nereiktų bijoti.

„Visi labai bijo įsidilginti, o aš specialiai kišu rankas, kad susidilginčiau. Tai man nėra labai malonus procesas, bet suaktyvina kraujotaką ypač tai gerai šąlančioms rankoms“, – atkreipia dėmesį pašnekovė. Tikina, kad tai labai naudingas procesas. O ar visada dilgėles prieš naudojant reikia nuplikinti karštu vandeniu?

„Jeigu pasižiūrėsime dilgėlių lapų sandarą: jos turi tokius kabliukus. Nuplikinus, mes suminkštiname tuos kabliukus, o jei neplikiname, tai turėtume su kočėlu pavolioti, kad sulaužytume, sumaigytume tuos kabliukus, nes nėra malonu, kai gerklę padilgins“, – pataria ji.

O štai kone kiekvienoje patvorėje augančios notrelės žiedus, Rasa mena, kaip vaikystėje ragaudavo, jie, sako, buvę labai skanūs, kadangi saldūs. 

„Ir baltažiedės, ir raudonžiedės notrelės labai mėgstamos bičių“, – sako ji. Arbatai notrelės labai tinka.

Moteris sako, kad ji žiemai žoleles daugiausia džiovina. Girdėjau, kad daug ką šaldo?

„Savybes išlaiko, bet ar skonines savybes išlaiko? Čia jau kitas klausimas,“ – svarsto ji.

Sako, nebent jei tai yra daroma liofilizuojant – džiovinant dideliu šalčiu, tada labai gerai.

Ragina naudotis nemokamomis gėrybėmis – maistažolėmis

Pati žoliauti einanti vos tik nutaiko tinkamą progą tarp darbų.

„Kai turiu laiko, tada ir einu žoliauti“, – prisipažįsta ji. Rasa ta, kuri vis dar pina pienių vainikus.

„Dar vis pinu, dukrai pinu. Vis dar nenusibosta ir labai gražu. Jaunimui perprasti pynimą sudėtinga, bet pasipuošti nori“, – sako Rasa.

Facebook komentarai