Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Neveiksnus Salantų tankas buvo galutinai “kastruotas”

Autorius: "Švyturio laikraštis"
Printer Friendly, PDF & Email

Šiemet kovojome ne tik su pandemija. Policija dar vasarį perspėjo visus, kad iki rugsėjo 14 dienos teks įvykdyti naujus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus – asmenys, kurie visiškai netinkamus naudoti ginklus ar signalinius ginklus įsigijo iki įstatymo įsigaliojimo, privalės juos pateikti ir registruoti apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose. Kartu turėtų būti teikiamas ir prašymas išduoti neterminuotą leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus.

Baigėsi žiema, atėjo pavasaris, po to užklupo vasaros karščiai ir policija įsismarkavo. Nes mūsų žmonės, ypač Žemaitijos pusėje, dėl savo prigimties ir charakterio lėti, daug ką linkę daryti paskutinę naktį ar dieną. O policija, matyt, jautė, kad tų niekam nebetinkamų ginklų žmonės dar turi. Ir ne tik žmonės. Muziejuose jų taip pat yra.

Vien Vytauto Didžiojo karo muziejuje kiek visokios karo technikos ir ginklų! Net torpedų paleidimo aparatus turi, laivus gali skandinti. Ką jau kalbėti apie visokiausio kalibro šautuvus.

Šiokios tokios netinkamos, neveikiančios ir niekada nešaudančios ginkluotės turi ir mūsų artimi kaimynai – Klaipėdoje esantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Muziejų vadovai ir specialistai patys siekė vykdyti įstatymo prievolę naujai tvarkytis su muziejinėmis vertybėmis ir kreipėsi į policiją. Klaipėdos apskrities policija atsakė „visu gražumu“.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus buvo pirmasis, sulaukęs teisėsaugos vizito. Šiam muziejui priklauso Antrojo pasaulinio karo muziejus „39/45“. Kaip pasakojo liudininkai, į Klaipėdos piliavietę vasarą buvo atvykę ne tik policijos pareigūnai, bet ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vyrai, įvestas ir panaudotas planas „Skydas“.

„Aras“, „Skydas“ – šie pavadinimai paprastai nuskamba, kai vykdomos ypač pavojingos, grėsmingos, didelės pareigūnų rizikos ir atsakomybės reikalaujančios operacijos. O čia tereikėjo nueiti į ekspoziciją, pažiūrėti, gal ką patyrinėti, pasitariant su istorikais, muziejininkais. Tai ne – iš ekspozicijos buvo išvežta kelios dešimtys įvairių laikmečių ginklų, jų dalys, sprogmenų, minosvaidžių sviedinių ir kitokių karinių reliktų. Vėliau muziejaus vadovas, dr. Jonas Genys guodėsi, kad ilgokai išvežtųjų eksponatų likimas buvo visai nežinomas, sunkiai vyko protingas bendravimas su KAVPK (kas reiškia „Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas“).

Po to policija susidomėjo Kretinga, juk ir čia veikia garsus muziejus, kaupia visokias senienas, vadinasi – turi būti ir ginklų.

Grafų Tiškevičių rūmuose įsikūrusiam Kretingos muziejui nepasisekė dar labiau: policija išsivežė per 100 eksponatų. Muziejininkas Julius Kanarskas net prisiminti vengia tas akimirkas. Tarp jų buvo ir ypač didžiulę grėsmę keliantis ginklas – XVIII a. pabaigos pėstininkų titnaginio šautuvo spyna. Pagal „žaliųjų valstiečių“ priimtas įstatymo pataisas, toks titnaginis šautuvas – baisiau už 10 „kalašnikovų“. Iš muziejaus buvo paimti ne tik ginklai, bet ir jų dalys, vamzdžiai, dėtuvės ir kt.

Tai dar ne viskas. Kai iš muziejų paėmė eksponatus, visais atvejais prasidėjo ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.: neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Šio straipsnio pirmoji dalis numato, jog tas, kas neturėdamas leidimo <…> laikė <…> šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Va, taip. Iki penkerių. Visus muziejų vadovus, juk jie pirmiausiai už viską atsakingi. O kretingiškiai susigriebė, kad savo žemėse laiko tokį ginklą, už kurį penkeri metai – kaip sakoma, – „tik zuikio dainos“. Taigi šalia Salantų pūpso didžiulis tankas! Tikras tankas! Ir ne toks jau senas, panašu, kad nulietas apie 1944 metus, tai dar nė 80-mečio nešventęs.

Rusų tankas IS-2, ilgai stovėjęs ant postamento Salantų centre, pūpso prie įėjimo į Orvydų sodybą. Niekam per daug jis nerūpėjo, tik prieš kurį laiką kilo jo inventorizavimo klausimėlis, po to iš kažkur pasklido gandelis, lyg ir pirkti jį kažkoks senienų kolekcionierius norėtų. Bet viskas taip ir užgeso, kol praėjusios kadencijos Seimas nepatvirtino tas nelemtas Ginklų kontrolės įstatymo pataisas. Pagal jas, Salantų (ar Orvydų sodybos) tankas dar gali… šauti. Įsivaizduojate, o ir jo patranka lyg ir į Rytų pusę pasukta. O kas toje Rytų pusėje – visi žino. Taigi, neduokdie…

Ir savivaldybė užsakė specialistą, kad tas galutinai nukenksmintų tą nelemtą tanką ir jo patranką. Kad nei praktiškai, nei teoriškai, nei dar kaip nors tas nei pavažiuoti galėtų, nei į ką nors iššauti. Kaip teigė atsakingi žmonės, „specialistas“ tanko patrankos vamzdyje pragręžė net keturias 2 cm skersmens kiaurymes su 5 cm atstumais tarp jų. „Specialistas“ iš tanko vidaus dar kažką papildomai išmontavo, kas tinka į metalo laužą. Jam buvo sumokėta 2,5 tūkst. Eur. Sako, dar reikės padoraus šimtelio euriukų, kad Savivaldybė gautų kitų „specialistų“ pažymas, jog tas IS-2 (o iš tikrųjų Josif Stalin-2) yra galutinai iškastruotas ir gali sau pūpsoti grėsmės nekeldamas. Nei praktinės, nei teorinės.

…Iki kol kita valdžia dar ką nors sugalvos senoviškų, muziejinių ginklų nukenksminimo klausimu.

Andrius JUŠKEVIČIUS („Švyturio laikraštis“)

Facebook komentarai