Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Neįteisinę nelegalaus gręžinio, galite sulaukti nemenkos baudos

Autorius: "Rinkos aikštė"
 Nei Aplinkos ministerija, nei Lietuvos geologijos tarnyba šiuo metu neturi informacijos, kiek papildomai gali kainuoti gręžinio įteisinimui reikalingų dokumentų parengimas. Algimanto Barzdžiaus, „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Nei Aplinkos ministerija, nei Lietuvos geologijos tarnyba šiuo metu neturi informacijos, kiek papildomai gali kainuoti gręžinio įteisinimui reikalingų dokumentų parengimas. Algimanto Barzdžiaus, „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Jei naudojatės nelegaliu gręžiniu, nuo gegužės 1-osios jums suteikiama galimybė jį įteisinti be jokių sankcijų. Tačiau tiek įteisinant, tiek ir toliau juo naudojantis nelegaliai, teks plačiau praverti piniginę. Daug diskusijų ir audrų keliantis nelegalių gręžinių įteisinimo procesas, gali kainuoti ne vieną šimtą eurų, o jo neįvykdžius, gresia baudos, siekiančios nuo 60 iki 1 500 eurų. Gręžinius įteisinti arba nenaudojamus likviduoti būtina iki 2025 m. balandžio 30 dienos. Taip pat žmonės raginami atkreipti dėmesį, jog laikinoji tvarka galioja tik nelegaliems gėlo požeminio vandens gavybos gręžiniams, bet ne šachtiniams šuliniams.

Įteisinimo atvejai skiriasi

Kaip teigia Aplinkos ministerijos atstovai, pirmieji veiksmai, kuriuos asmenys turėtų atlikti norėdami įteisinti ar likviduoti nenaudojamą gręžinį, skiriasi.

Gręžinių įteisinimo procedūros priklauso nuo to, ar gręžinys apskritai neregistruotas Žemės gelmių registre, ar jis registruotas, bet nėra žinomas tikrasis jo savininkas.

„Jei asmuo nori įteisinti naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, turi teikti paraišką savivaldybei ir per 30 kalendorinių dienų sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką.

Gavęs savivaldybės pritarimą, žmogus turi kreiptis į fizinį ar juridinį asmenį ar šių asmenų grupę, kurie turi leidimą tirti žemės gelmes, atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Tada leidimo turėtojas, atlieka veiksmus, reikalingus gręžinio įteisinimui.

Svarbu pažymėti, kad gręžinys turi būti įteisintas per 12 mėnesių nuo paraiškos savivaldybės administracijai pateikimo dienos“, – informuoja Aplinkos ministerija (AM).

Kitas atvejis – asmuo, norintis įteisinti gręžinį, jei jis registruotas, bet nėra savininko, apie tai turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą (AAD).

Per 12 mėnesių nuo šios informacijos pateikimo dienos pateikti Lietuvos geologijos tarnybai dokumentus, reikalingus gręžinio savininko duomenims įrašyti į Žemės gelmių registrą. Taip pat per 30 kalendorinių dienų nuo AAD informavimo dienos sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką“.

Pagal Žemės gelmių įstatymą apskaitos prietaisai privalomi, kai požeminio vandens išteklių naudojimui reikalingas leidimas arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą.

Įteisinti turi ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys

Yra ir bešeimininkių gręžinių, kuriuos naudoja ne fiziniai, bet juridiniai asmenys. AM atkreipia dėmesį, kad pastarieji taip pat turi gręžinius įteisinti. Tokiu atveju savivaldybės administracija dėl gręžinio, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas ir kurį valdo ir (arba) naudoja viešasis geriamojo vandens tiekėjas, teikia pareiškimą dėl bešeimininkio gręžinio perdavimo nuosavybėn ir apie tai raštu informuoja viešąjį geriamojo vandens tiekėją.

Pastarasis apie šį sprendimą turi raštu informuoti AAD ir per 18 mėnesių pateikti Lietuvos geologijos tarnybai dokumentus, reikalingus gręžinio savininko duomenims įrašyti į Žemės gelmių registrą. Taip pat per 30 kalendorinių dienų nuo AAD informavimo dienos sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką.

Kalbant apie gręžinio likvidavimą, AM informuoja, kad, jei asmuo nori savanoriškai likviduoti jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, apie šį sprendimą turi raštu informuoti AAD ir per 4 mėnesius nuo šios informacijos pateikimo dienos šį gręžinį likviduoti.

Savanoriško gręžinio likvidavimo atveju vienkartinės gręžinio įteisinimo įmokos mokėti nereikia.

Ministerija teigia, kad nepavyks išvengti mokesčių ir tiems, kurie galvoja, jog neįteisinus gręžinių, vandeniu ir toliau galės naudotis nemokamai – inspektoriai grasina ne tik šimtinėmis, bet kai kuriais atvejais ir tūkstantinėmis baudomis.

Kiek kainuoja gręžinio įteisinimas?

Kaip jau minėta aukščiau, asmuo, pradėjęs gręžinio įteisinimo procesą, turi sumokėti vienkartinę įmoką:

– įmokos dydis tuo atveju, kai iš gręžinio išgaunami požeminio vandens ištekliai naudojami individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu; taip pat vadovaujantis išimtimi taikoma žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims, išgaunantiems iki 100 kubinių metrų vandens per parą vienkartinės įmokos dydis yra 15 eurų;

– tais atvejais, kai išgaunama 10 m3 ir daugiau per parą arba kai vanduo naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje vienkartinės įmokos dydis priklauso nuo planuojamo ateityje išgauti išteklių kiekio, t.y. „<…> jeigu planuojama išgauti iki 10 kubinių metrų per parą, mokama 50 eurų vienkartinė įmoka;

– jeigu planuojama išgauti 10 ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų per parą, – 500 eurų vienkartinė įmoka;

– jeigu planuojama išgauti 100 ir daugiau kubinių metrų per parą, – 5 000 eurų vienkartinė įmoka.“

Nei AM, nei Lietuvos geologijos tarnyba šiuo metu neturi informacijos, kiek papildomai gali kainuoti gręžinio įteisinimui reikalingų dokumentų parengimas.

Mokesčiai po įteisinimo

Įteisinote gręžinį ir tikitės, jog tai viskas? Ne visai taip. AM specialistai paaiškina, kokiais atvejais, įteisinus gręžinius, reikės kas mėnesį mokėti mokesčius už sunaudotą vandenį.

„Pareiga mokėti mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius atsiranda tuo atveju, jei išteklių naudojimui reikalingas leidimas. O jis reikalingas, kai per parą išgaunama 10 m3 ir daugiau arba kai vanduo naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje.

Jei leidimo naudoti požeminio vandens išteklių asmeniui nereikia, t.y. žmonės požeminį vandenį naudoja asmeninėms reikmėms, sumokėjus vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką papildomai jokių mokesčių už išgautus požeminio vandens išteklius mokėti nereikės“, – teigia AM.

Vis tik kyla klausimas, kaip bus apskaičiuota, kiek sunaudojama vandens, jei įteisinus gręžinį, privatiems asmenims nereikės įsirengti jokių skaitiklių. AM pažymi, kad „atlikdami panašaus pobūdžio patikrinimus AAD inspektoriai vadovaujasi teisės aktų nuostatomis ir per ilgą patikrinimų praktiką susiformavusiais metodais, kurie apima įvairius būdus nustatyti galimą pažeidimą, todėl galima užtikrinti, kad informacija apie išgaunamą požeminio vandens išteklių kiekį net ir nesant įrengtam apskaitos skaitliukui būtų žinoma“.

Pagal Žemės gelmių įstatymą, apskaitos prietaisai privalomi, kai požeminio vandens išteklių naudojimui reikalingas leidimas arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą.

Gręžinius įteisinti arba nenaudojamus likviduoti būtina iki 2025 m. balandžio 30 dienos.

Baudos

Ministerija teigia, kad nepavyks išvengti mokesčių ir tiems, kurie galvoja, jog neįteisinus gręžinių, vandeniu ir toliau galės naudotis nemokamai – inspektoriai grasina ne tik šimtinėmis, bet kai kuriais atvejais ir tūkstantinėmis baudomis.

Anot AM, nepasinaudojus suteikiama galimybe netaikant ekonominių ir administracinių sankcijų įteisinti ar likviduoti nenaudojamų gręžinių, neregistruoto gręžinio naudojimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 150 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 200 eurų.

Papildomai vadovaujantis galiojančiu reglamentavimu toks gręžinys, kurio naudoti negalima, turėtų būti likviduotas.

Tuo atveju, jei asmenims reikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, o aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai mokestinio patikrinimo metu Žemės gelmių registre neregistruotų ar registruotų, tačiau neturinčių aktualių duomenų apie savininką, gręžinių savininkams, skiria baudą (asmenims nuo 200 iki 700 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 1 500 eurų) ir už be leidimo išgautą ir (ar) nedeklaruotą bei nesumokėtą mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius. Taip pat taiko dešimteriopo tarifo dydžio mokestį.

Lietuvos geologijos tarnybos preliminariais duomenimis, šiuo metu Žemės gelmių registre yra registruota apie 30 tūkstančių gręžinių. Dėl įvairių priežasčių, neįregistruotų gręžinių gali būti tiek pat ar net daugiau.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ, rinkosaikste.lt

Facebook komentarai

bas

a