Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ne kartą žadėjo galvijus parduoti, bet pailsi ir vėl viskas gerai

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Lazdijų r. ūkininkas ir laikraščio „Dzūkų žinios“ direktorius Darius Brinza.
Lazdijų r. ūkininkas ir laikraščio „Dzūkų žinios“ direktorius Darius Brinza.
Printer Friendly, PDF & Email

„Su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi“, – šiandien sako miesto vaikas Darius Brinza. Jo žmona – iš ūkininkų šeimos, todėl vyriškiui teko išmokti traktorių vairuoti ir žemę dirbti. Dabar  jiedu su žmona Rūta – jaunieji Lazdijų rajono ūkininkai. Žmona Rūta Margelytė – Brinzienė jau turi ūkį, o jis prisipažįsta šiemet ir savo kuriantis. „Įsisavinome vieną paramą, šiemet antros paramos pagalba modernizavome ūkį“, – pasakoja Darius.

Ūkininkai nesiruošia ūkio nei mažinti, nei mesti. Sako, kad plės ir net ateities planus įvardija: nori įsigyti traktorių.

„Būna ir sunkių dienų, ir nuotaikų kaitų, išsimiegojus, pailsėjus, pasikalbėjus, išaušęs rytas atneša naują dieną ir viskas atrodo kitaip. Ir vėl dirbi, darai. Pasirodo, ir per trumpą rudens dieną galima daug nuveikti“, – tikina Darius.

Rūta prisipažįsta, kad baigus projektą, ne kartą yra sakiusi, kad užsakys furgoną ir gyvulius parduos. „Tačiau praeina tokios mintys ir vėl viskas gerai“, – sako ji šypsodamasi.

Tiesa, Darius savo dienas dalija kelioms veikloms: ūkininkavimui ir leidybai. Jis – Lazdijų rajone leidžiamo laikraščio UAB „Dzūkų žinios“ direktorius. Pats Darius sako, kad abi šios veiklos jam vienodai mielos ir artimos.

„Jaučiu malonumą, nors kartais būna nelengva, bet per eilę metų išmokau laviruoti tarp šių dviejų, savo mėgstamų, veiklų. Stengiuosi visą save atiduoti abiems darbams, nėra taip, kad mane kas nors erzintų. Stengiuosi jausti malonumą. Juk labai svarbu, kaip tu pats jautiesi“, – tikina jis. Ir nesvarbu, kad tos jo darbo dienos visada baigiasi labai vėlai.

Augina 3 hektarus bulvių. O šiemet bulvių plotą, lyginant su praeitais metais, dar labiau išplėtė. Pernai prikasė 28 tonas bulvių.

Šiemet riešutų daug, bulvių mažai, ar tiesa? „Šį posakį ir klausimą šiais metais dažnai girdžiu, tačiau turiu pasakyti, kad derlius gana geras. Gal ne toks kaip pernai, bet tikrai geras. Bulvių visiems patiekalams tikrai užteks“, – sako šypsodamasis bulvių augintojas. Augina vienos veislės „Vineta“ bulves.

Bulvių pasisodinti mūsuose kiekvieno garbės reikalas ar perka? Darius patikina, kad dzūkai mėgsta bulvinius patiekalus, tad bulves noriai perka. Jų ūkio beveik visos bulvės, tiksliau reiktų sakyti, didžioji dalis lieka Lazdijų rajone, kitos iškeliauja į Alytaus kraštą, į Alytaus turgų, pasiekia Druskininkus, Kalvariją.

Perka ir pavieniai žmonės, bendradarbiauja ir su kavinėmis. „Daugiausia parduodame Lazdijų rajone. Nesame didmenininkai, tad norime parduoti tiesiai vartotojui, nes parduodant perpardavinėtojui, labai maža kaina“, – paaiškina Rūta.

Jų bulves, kaip patys ūkininkai sako, galima vadinti pusiau ekologiškomis. „Bet to niekam juk nepapasakosi“, – prisipažįsta Rūta. Tręšia savo galvijų mėšlu iš rudens. „Šiemet kartą purškiau nuo kolorado vabalų ir du kartus nuo maro. Daugiau nenaudojame nieko: jokių kompleksinių trąšų, skatinančių augimą, tikrai nepilame“, – tikina Darius.

Dabar jų ūkyje pats darbymetis. „Liko nukasti dar apie hektarą bulvių. Šią savaitę žadame baigti“, – tikisi ūkininkas. Kiek jų prikas, dar sunku pasakyti. Ar plės plotą? Sako, kad nemažins, tai tikrai, o gal net ir didins.

„Žiūrint, kaip su sandėliavimu, jei į sandėlį telpa – viskas gerai, galime dar auginti. Tiek pat, tai tikrai sodinsime, matysime, kaip su realizacija bus, jei viskas normaliai, tai tikrai galima auginti“, – tikina Darius. „Matysime, kiek šiemet prikasime. Kasmet per bulviakasį sakome – nesodinsime. Per žiemą pailsime ir vėl viskas gerai, sodiname“, – prisipažįsta Rūta.

Tiesa, bandė auginti ir morkas. „Nesigavo. Daugiau ir nebandome“, – tarsteli ūkininkė. O ir su bulvėmis nelengva, jos reikalauja daug fizinio darbo, jėgos. Anot Rūtos, jų ūkis ne toks didelis, kad pirktų brangią techniką.

„Vaikystę praleidau pas močiutę. Tada bulves kasėme su arkliuku ir kauptukais, dabar tai darome su traktorėliu, tačiau dar visai neseniai ir pas mus bulves sunešti reikėdavo rankomis į sandėlį, dabar tai darome jau mechanizuotai, tad lengviau“, – pasakoja Darius. Anot Rūtos, norisi modernesnės, naujesnės technikos ūkyje turėti.

Bulves augina jau šešerius metus. Turi gražią tradiciją, kurią stengiasi išlaikyti. Kai bulvių lieka nedidelis plotas, tada jie į talką kviečia savo bičiulius. „Jiems tenka sunešti paskutines tų metų derliaus bulves į sandėlį“, – pasakoja ūkininkai. O draugų čia susirenka ne viena dešimtis, darbas tuomet kaip mat padaromas, bulvės greitai atsiduria sandėlyje. Tuomet vaišės  iš bulvių. Šiemet Rūta nutarusi, kad bus kepamos dzūkiškos bandos. „Pabaigtuvės dažniausia sutampa su mano gimtadieniu“, – prasitaria Darius. O ar mėgsta bulvinius patiekalus patys augintojai? „Tikrai taip. Jei reikia rinktis kavinėje kepsnys ar bulviniai blynai, kugelis, aš mieliau užsisakau ir valgau bulvinius patiekalus“, – neslepia Darius.

Jų ūkis – mišrus. Užsiima ne tik bulvininkyste, bet ir grūdinėmis kultūromis. Tiesa, sako, pastarųjų turi minimaliai – apie 10 hektarų. „Šiemet rapsų kūlėme 3,5 tonos iš hektaro“,  – sako Darius.

Augina dvi dešimtis mėsinių galvijų – aubrakų. „Darbas darbą seka. Taip ir dėlioji metus pagal ūkio darbus: bulvių sodinimas, žolės pjovimas, pašarų gamyba, javapjūtė, bulvių kasimas, galvijų prie fermų iš ganyklų parsivežimas. Na, žiemą lengviau: lieka bulvių realizacija. Tuomet iki pavasario gali skirti šiek tiek daugiau laiko sau, šeimai, artimiesiems, draugams“, – pasakoja jis.

Žiema ūkininkų negąsdina, jai pasirengta kaip niekada gerai. „Šiemet pievos buvo itin vešlios, tad pašarų apsčiai priruošta žiemai. Šie metai kaip tik ūkininkams itin geri, derlingi“, – sako Rūta. Kol kas galvijai ganyklose, pašarai suruošti, laukiama žiemos sezono, kada gyvulius parsiveš prie fermų ir pradės šerti jau paruoštu pašaru.

Tiesa, jiedu gyvena Lazdijuose. Kiekvieną dieną važiuoja į kaimą, į Vartus. „Seneliai ūkininkavo, tėvai ir mes. Tai jau iš kartos į kartą“, – pasakoja Rūta. „O man beliko kartu viską daryti, pakliuvus į ūkininkų šeimą. Aš vis dar mokausi, nes viskam reikia labai daug žinių“, – prisipažįsta Darius.

Atostogoms laiko suranda, bet Dariaus kompiuteris visada keliauja su juo, kur jis be nukeliautų. „Rūpi“, – sako Darius. Jam pritaria ir žmona Rūta.

„Taip nėra, kaip valdiškame darbe, kad uždarei duris ir pamiršai. Ūkyje dėl savęs viską darai, tai visada rūpi“, – sako Rūta. „Labai rūpi“, – jai pritaria Darius. Rūpi ir paliktas ūkis, ir darbai.

„Esame jauni, energingi, savo krašto patriotai. Dirbsime iki negalėjimo. Įleidome šaknis į savo kraštą. Kam mums tas užsienis?“ – sako Darius. 

 

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA