Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Naminės degtinės legalizavimo idėja – nemari

Autorius: Kazys KAZAKEVIČIUS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Seime niekaip nepamirštamos idėjos legalizuoti naminės degtinės gamybą, nors prieš metus Seimas tokį sumanymą atmetė. Vakar Seime svarstant akcizų didinimą alkoholiniams gėrimams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Viktoras Rinkevičius parlamentarus ragino pagalvoti, gal jau laikas būtų naminės degtinės gaminimą įteisinti, o tai darančius – apmokestinti.

Sumanymas vis dar gyvas

„Agroeta.lt“ kalbintas V. Rinkevičius minėjo, kad tokį jo siūlymą išprovokavo kolegų parlamentarų teiginiai, esą, padidinus akcizus, padidės alkoholio prekybos šešėlis, alkoholio kontrabanda, nelegalios naminės degtinės gamyba. „Manau, kad jau tikrai laikas įteisinti naminės degtinės gamybą, apmokestinti gamintojus priklausančiais mokesčiais, tuomet ir baigsis „šešėlis“, be to, atsiradus legaliems gamintojams, tame regione nebeliks nelegalių, nes legalieji sugebės susitvarkyti taip, kad neliktų nelegalių konkurentų net geriau nei policija“, – tvirtino V. Rinkevičius.

Pasak jo, kol nėra įteisinta naminės degtinės gamyba, alkoholio pramonėje skaidrumo nebus, nes visi žino, kad naminė degtinė Lietuvoje vis tiek yra gaminama. Bet kai vyksta nelegali gamyba, nėra jokios kokybės kontrolės. „Situaciją visi žino, bet toleruoja, tyli, užsimerkę ir įkišę galvas į smėlį kaip stručiai“, – „Agroeta.lt“ kalbėjo parlamentaras.

V. Rinkevičius neslėpė, kad, jo nuomone, įteisinti naminės degtinės gamybą trukdo vis dar kai kurių politikų „liguistas“ požiūris į alkoholio vartojimą ir tikėjimas, kad jo vartojimą galima sumažinti įvairiais draudimais, apribojimais. Be to, gali būti, kad tai – ir lobistinės veiklos pasekmė. Mat dabartiniai legalūs degtinės gamintojai vargu ar nori, kad atsirastų didesnė konkurencija.

Nelegali prekyba auga

Nuo šių metų pradžios šalyje buvo užregistruotas 161 naujas nelegalaus alkoholio prekybos taškas, rodo naujausi VŠĮ „Lietuva be šešėlio“ duomenys. „Matome augantį nelegalių prekybos taškų skaičių. Tai rodo, jog, didėjant alkoholio ir tabako gaminių kainoms, žmonės vis dažniau ieško pigesnių alternatyvų – perka kontrabandines cigaretes, vartoja nelegalų alkoholį“, – teigė VŠĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.

Anot jo, per šių metų sausį-lapkritį nelegalios prekybos alkoholiu taškų skaičius išaugo 7 proc. Šiais metais padidinus akcizus stipriam alkoholiui, daugiausiai naujų taškų buvo užregistruota Vilniaus (42) ir Kauno (29) apskrityse. Mažiausiai taškų – Tauragės apskrityje (4 nauji taškai). 

Pasak K. Kupšio, nepaisant to, kad Vilnius akivaizdžiai pirmauja nelegalių alkoholio prekybos taškų skaičiumi, nerimą labiau kelia situacija mažesniuose Lietuvos miestuose.

„Čia išsiskiria Alytaus ir Marijampolės apskritys. Pavyzdžiui, Alytaus apskrityje vienas naujas taškas tenka maždaug 7500 gyventojų. Palyginimui – vienas naujas taškas tenka 53 tūkst. Vilniaus apskrities gyventojų, iš viso čia gyvena virš 800 tūkst. žmonių“, – teigė K. Kupšys.

Šiais metais Alytaus apskrityje užregistruota 18 nelegalaus alkoholio prekybos naujų taškų, o Marijampolės – 16. Aukštas šešėlio lygis išlieka taip pat Telšiuose (10 naujų taškų) ir Tauragėje (4 nauji taškai).

Daužyt galva į sieną nesirengia

Nors V. Rinkevičius ir linkęs pritarti, kad būtų legalizuota naminės degtinės gamyba, tačiau, anot jo, tokių įstatymų pataisų jis nesiūlysiąs. Mat nesitikįs, kad tokia idėja sulauktų šios kadencijos daugumos Seimo narių palaikymo. Jie jau savo nusistatymą prieš naminės degtinės legalizavimą išsakė prieš metus, kai Seimo komitetuose buvo svarstomos parlamentarų Remigijaus Žemaitaičio ir Vytauto Kamblevičiaus parengtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis siūlė leisti gaminti, prekiauti ir vartoti iki 65 laipsnių stiprumo naminę degtinę ir kitus tradicinius gėrimus kaimo turizmo sodybose. Dabar Lietuvoje draudžiama gaminti naminį alkoholį, išskyrus tik savo poreikiams skirtą iki 18 laipsnių stiprumo vyną ir sidrą bei iki 9,5 laipsnio alų. Stipresnius gėrimus galėtų gaminti (iki 1 tūkst. litrų per metus) registruoti ūkininkai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas. Tokiose kaimo turizmo sodybose galėtų veikti namų gamybos alkoholinių gėrimų įranga ir poilsiautojai turėtų galimybę stebėti šių gėrimų gamybos procesą. Tačiau jais nebūtų galima prekiauti ūkininkų parduotuvėse ar turguose.

Nors Seimo Kaimo reikalų komitetas tokiems siūlymams pritarė, tačiau tam paprieštaravo Seimo Sveikatos reikalų, Ekonomikos komitetai, Vyriausybė. Ypač tam priešinosi sveikatos apsaugos ministras, parlamentaras Aurelijus Veryga, aiškinęs, jog leidimas ūkininkams gaminti naminę degtinę nublokš atgal valdžios jau priimtus sprendimus dėl alkoholio vartojimo ribojimų.

„Atidarysime pandoros skrynią, kurią vargu ar kas nors sugebės suvaldyti. Tai prieštarauja mūsų pradėtai alkoholio kontrolės politikai valstybėje“, – teigė A. Veryga.

„Projektą mums gražino taisyti, tobulinti, bet ką ten bepatobulinsi, nebent vienus žodžius pakeisti kitais, bet jo esmė nesikeistų. Todėl kažin ar yra verta dar kartą bandyti pramušti galva sieną“, – „Agroeta.lt“ tvirtino R. Žemaitaitis.

Nebūtų balta „varna“

Pasak parlamentaro R. Žemaitaičio, 17 Europos Sąjungos šalių narių naminę degtinę laiko įprastu alkoholiniu gėrimu kaip ir bet kurį kitą, todėl Lietuva tikrai netaptų išimtimi. Juolab, kad mūsų šalyje yra tik apie 200 sertifikuotų kaimo turizmo sodybų, kurios galėtų įsigyti licencijas naminei degtindarystei. Iš jų surinktos lėšos iš akcizų, o tai būtų apie 0,5 mln. eurų, galėtų būti panaudojamos antialkoholinei ir antinarkotinei propagandai ir prevencijai.

R. Žemaitaičio surinktais duomenimis, Prancūzijoje leidžiama gaminti spiritinius gėrimus sau, naudojant tik savo ūkyje išaugintus vaisius ir turintiems degtindarių privilegiją, Austrijos ūkininkams – iki 51 litro naminės degtinės, Belgijoje – bet kiek naminės degtinės visiems piliečiams savo poreikiams, nemokant akcizo. Parlamentaro žiniomis, Čekijoje veikia 520 smulkių slivovicos, 60-80 laipsnių stiprumo palinkos gamybos fabrikėlių – ūkininkai iš savo vaisių ir uogų gali pasigaminti 30 litrų per metus, mokant lengvatinį akcizą – jo sumokama 220 mln. eurų. Vengrijoje bet kuris pilietis įmonėse iš savo abrikosų, slyvų, trešnių, vynuogių per metus gali pasigaminti 50 litrų distiliato, sumokėdamas 400 eurų akcizą.

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos tarybos pirmininko Vyčio Štelbio nuomone, iki šiol Lietuvos politikai į vieną bando suplakti du skirtingus dalykus – valstybės alkoholio politiką ir mūsų šalies kulinarinį paveldą. Mat naminė degtindarystė ir kiti tradiciniai gėrimai yra Lietuvos kulinarijos paveldo dalis, todėl saugotina ir eksponuotina kultūros vertybė. Be to, naivu kalbėti, jog legalizavus naminės degtinės gamybą išplis alkoholio vartojimas. Mat kaimo turizmo sodybose gaminamas alkoholinis gėrimas būtų kur kas brangesnis, nei esantis parduotuvėse ir jo tikrai niekas nemauktų stiklinėmis ar buteliais, nes tam tiesiog neturėtų pinigų – toks pagamintas namuose gėrimas būtų skirtas tik paragavimui, o ne gėrimui.

Facebook komentarai