Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

N. Stončiuvienė: kaip teisingai apskaityti biologinį turtą – sodinukus, gyvulius ir pasėlius

Autorius: dr. Neringa STONČIUVIENĖ, Žemės ūkio ir kaimo plėtros dalyvių švietimo ekspertė
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Ūkininkų ūkių apskaitą tvarkantiems buhalteriams 2020-ieji – ypatingi metai. Nuo šių metų sausio 1-sios dienos įsigaliojo nauja LR žemės ūkio ministro įsakymo, kuriuo patvirtintos rekomendacijos ūkininko ūkio apskaitos tvarkymo, taikant dvejybinio įrašo būdą, rekomendacijos. Minėtame įsakyme nurodyta, kad rekomendacijas galima pradėti taikyti ir anksčiau, nelaukiant 2020-ųjų metų. Dėl šios priežasties ūkininkų ūkių buhalterių bendruomenę šiandien galime „padalinti“ į dvi grupes: tuos, kurie dabar gilinasi į šias rekomendacijas ir imasi pagal jas tvarkyti apskaitą bei tuos, kurie minėtomis rekomendacijomis susidomėjo anksčiau ir jau 2019 metais jomis vadovavosi, tvarkydami ūkininko ūkio finansinę apskaitą. Laikotarpis, kada vienu metu apskaita gali būti tvarkoma pagal dvi ministro įsakymo redakcijas iš tiesų ypatingas  - buhalteriai parengs, o jų vartotojai turės galimybę analizuoti finansines ataskaitas, kuriose skirtingai pateikiama pagrindinė ūkio finansinės būklės ir finansinių rezultatų formavimo informacija. Vieni ūkiai ją pateiks vadovaudamiesi ankstesnės, 2006 metų, redakcijos rekomendacijomis, o kiti – pagal naujos redakcijos rekomendacijas. Reikšmingi pokyčiai stebimi pagrindinėse ūkininko ūkio finansinėse ataskaitose – Balanse ir Pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Vargu ar rasime prieštaraujančių, kad ūkininko ūkyje svarbiausias turtas yra biologinis turtas, t. y., ūkio augalai ir gyvūnai, kurių auginimas bei iš jų gauta produkcija teikia pagrindines ūkininko ūkio pajamas. Balanse, parengtame pagal ankstesniąsias rekomendacijas, turimo biologinio turto vertei atspindėti skirta straipsnių grupė B. Biologinis turtas. Joje atskiri straipsniai atspindi daugiamečių sodinių, gyvūnų bei pasėlių vertę.

Naująja rekomendacijų redakcija inicijuoti reikšmingi pokyčiai, apskaitant biologinį turtą. Svarbiausias iš jų – biologinio turto klasifikavimas į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Ilgalaikiam biologiniam turtui priskiriami daugiamečiai sodiniai bei produktyvieji, veisliniai, darbiniai ir kiti gyvūnai. Trumpalaikiam biologiniam turtui priskiriami pasėliai bei auginami, penimi ir kiti gyvūnai. Naujos redakcijos Balanse informacija apie biologinį turtą pateikiama atsižvelgiant į šį klasifikavimą: ilgalaikio biologinio turto vertė pateikiama kito ilgalaikio turto sudėtyje, o trumpalaikio biologinio turto vertė – atsargų sudėtyje.

Daugiamečiai sodiniai yra derantys ir jauni, dar nepradėję derėti (auginami) sodiniai. Derantys daugiamečiai sodiniai - tai vienintelis ilgalaikis biologinis turtas, kuriam skaičiuojamas nusidėvėjimas. Balanse pateikiama jų likutinė vertė, apskaičiuojama tradiciškai – iš įsigijimo arba išauginimo, t. y., užregistravimo derančių daugiamečių sodinių grupėje, vertės atimamas sukauptas nusidėvėjimas. Ūkiuose, kurie turi ir jaunų daugiamečių sodinių, Balanso eilutėje Daugiamečiai sodiniai pateikiama suminė informacija apie derančių daugiamečių sodinių likutinę vertę ir jauniems daugiamečiams sodiniams auginti patirtas išlaidas.

Produktyviesiems, veisliniams, darbiniams gyvūnams priskiriami gyvūnai, kurie teikia žemės ūkio produkciją arba naują biologinį turtą ūkio bandos reprodukcijai auginami gyvūnai. Balanse pateikiama jų vertė nustatoma, atsižvelgiant į ūkio pasirinktą įvertinimo būdą, nes jie gali būti  įvertinami įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas. Praktikoje dažniausiai pasirenkamas savikainos būdas, gyvūnai įkainojami faktine įsigijimo verte arba pervedimo į produktyviųjų gyvūnų grupę buvusia faktine gyvojo svorio savikaina. Trumpalaikio turto sudėtyje apskaitomi gyvūnai, kurie auginami skerdimui, pardavimui arba siekiant juos užauginti produktyviaisiais ar veisliniais gyvūnais. Jie gali būti įvertinami įsigijimo (pasigaminimo) savikaina (šiuo atveju jie bus įkainojami faktine įsigijimo arba gyvojo svorio savikaina) arba tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas.

Pasėliai – trumpalaikis turtas. Balanse atskiru straipsniu pateikiama jų vertė parodo faktines išlaidas, patirtas pasėliams auginti iki balanso dienos. Kalbant apie pasėlius, reikia atkreipti dėmesį į kitą „giminingą“ Balanso straipsnį – Nebaigta produkcija ir vykdomi darbai. Šiame straipsnyje taip pat atspindimos augalininkystės išlaidos, tačiau tik tos, kurios nesuformavo pasėlių, pvz., rudeninio arimo, pūdymų  dirbimo išlaidos.

Finansinių ataskaitų vartotojus paprastai domina, kaip susiformavo finansinis rezultatas – pelnas arba nuostoliai. Ūkininko ūkio Pelno (nuostolių) ataskaita rengiant naująją rekomendacijų redakciją patyrė daugiausiai pokyčių. Joje nebeaptiksime ankstesnės redakcijos Pelno (nuostolių) ataskaitoje buvusio Bendrosios produkcijos rodiklio, informacijos apie pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos ir gyvūnų bei kito biologinio turto likučių vertės padidėjimą (sumažėjimą), įsigyto biologinio turto vertės, ūkio reikmėms sunaudotos produkcijos bei asmeninėms reikmėms sunaudotos produkcijos ir biologinio turto vertės. Ūkininko ūkyje išlaidos nebeskirstomos į kintamąsias ir pastoviąsias, nes Pelno (nuostolių) ataskaitoje ši informacija taip pat nebepateikiama.

Naujos redakcijos Pelno (nuostolių) ataskaita labai artima verslo įmonių rengiamai analogiško pavadinimo ataskaitai. Pradedama ji tradiciškai, pateikiant informaciją apie Pardavimo pajamas. Tačiau ūkininko ūkiui rekomenduojamoje ataskaitoje atskira eilute pateikiamos dotacijos, susijusios su pajamomis (verslo įmonės šią informaciją pateikia pardavimo pajamoms skirtoje eilutėje). Šioje eilutėje ūkininko ūkis pateiks informaciją apie dotacijas pajamų lygiui palaikyti ar biologiniam turtui įsigyti. Dotacijos, kurios gaunamos ilgalaikiam turtui įsigyti, mažina to turto nusidėvėjimo sąnaudas, o nepanaudotoji jų dalis pateikiama ūkininko ūkio Balanse, eilutėje Dotacijos ir subsidijos. Šioje eilutėje pateikiama ir dotacijų, susijusių su pajamomis nepanaudotoji dalis.

Pardavimo pajamos ūkininko ūkyje uždirbamos, parduodant žemės ūkio produkciją ir biologinį turtą. Jo vertė atspindima Pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje Pardavimo savikaina. Pardavimo savikaina, priklausomai nuo pasirinkto biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos įkainojimo būdo, apskaičiuojama, įvertinant parduotus objektus faktine savikaina arba tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas. Pasirinkus pastarąjį įkainojimo būdą, reikės užpildyti dar vieną Pelno (nuostolių) ataskaitos eilutę – Biologinio turto ir žemės ūkio produktų įkainojimo tikrąja verte rezultatas. Šioje eilutėje pateikiama informacija apie biologinio turto tikrosios vertės pokytį dėl biologinio turto fizinių savybių ir kainos pasikeitimų per ataskaitinį laikotarpį bei skirtumą tarp ūkyje sukurto biologinio turto ir iš jo gautų žemės ūkio produktų įsigijimo (pasigaminimo) išlaidų ir šio turto vertės, įkainojus jį tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas, jo pirminio pripažinimo metu. Šioje eilutėje pateikiamas rezultatas gali būti teigiamas arba neigiamas.

Prie pardavimo pajamų pridėjus dotacijų ir subsidijų, susijusių su pajamomis vertę, atėmus pardavimo savikainą ir pridėjus/atėmus įkainojimo tikrąja verte rezultatą apskaičiuojamas pirmasis pelno/nuostolių rodiklis – Bendrasis pelnas (nuostoliai). Iš jo atėmus pardavimo sąnaudas (prekybos patalpų nuomos, reklamos ir pan.) bei bendrąsias ūkio sąnaudas (bendrojo naudojimo turto nusidėvėjimo, eksploatacijos, ryšių, apskaitos tvarkymo, ūkininko socialinio ir sveikatos draudimo, kritusių gyvūnų, žuvusių pasėlių vertė ir pan.) sužinosime Pagrindinės (tipinės) veiklos pelną (nuostolius). Kitos veiklos bei Finansinės ir investicinės veiklos pelnas (nuostoliai) pateikiami apibendrintai, nedetalizuojant jų pajamų ir sąnaudų. Jų sumomis padidinus arba sumažinus Pagrindinės (tipinės) veikos pelną (nuostolius) apskaičiuojamas Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą.

Ūkininko ūkio gyventojų pajamų mokesčiui apskaičiuoti taikomi reikalavimai skiriasi nuo pajamų ir sąnaudų finansinės apskaitos, todėl šis mokestis apskaičiuojamas atskirai, deklaruojamas ir įrašomas į Pelno (nuostolių) ataskaitos eilutę Gyventojų pajamų mokestis. Atėmus mokesčio sumą sužinome Grynąjį pelną (nuostolius).

Tai tik pagrindiniai momentai, kuriuos verta žinoti, analizuojant pagrindines ūkininko ūkio finansines ataskaitas. Reikia daugiau žinių, praktinių įgūdžių, konkrečių situacijų analizės, darbo specializuotomis apskaitos programomis patirties? Visa tai suteikia studijos Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto vykdomoje pirmosios pakopos (bakalauro) studijų programoje “Apskaita ir finansai”. Ši studijų programa Jums suteiks plačių žinių apskaitos ir finansų klausimais, parengs darbui ne tik tvarkant ūkininko ūkio, bet ir bet kurios verslo įmonės, viešojo sektoriaus, pelno nesiekiančių organizacijų apskaitą. Studijuoti galima ir nuolatinių, ir ištęstinių studijų forma. Šios programos absolventai žinomi tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus organizacijose, dirba įvairiose su apskaita ir finansų valdymu susijusiose pareigose.

O jeigu norite būti ateities finansininku ar buhalteriu – studijuokite Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto vykdomoje antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programoje “Apskaita ir finansai”.

Facebook komentarai