Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

N. Mačiulis: Lietuva išlošė derybose dėl didesnių lėšų žemės ūkiui

Autorius: ELTA
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
Printer Friendly, PDF & Email

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva Europos Vadovų Taryboje daugiausia prarado derantis dėl Europos gaivinimo ir atsparumo fondo, tačiau, kartu su kitomis Baltijos valstybėmis, išlošė derybose dėl didesnių lėšų žemės ūkiui.

„Tai maždaug milijardu mažiau nei buvo numatyta pirminiame plane prieš derybas. Labiausiai Lietuva prarado ES gelbėjimo fonde, kur pirminiame plane numatyta Lietuvai buvo 3,9 mlrd. subsidijų, liko 2,4 mlrd. subsidijų. Tai pusantro milijardo subsidijų garanto negausime. Galimybė didesnė skolintis.

Čia turbūt ne Lietuvos silpnos derybinės pozicijos pasekmė, o tiesiog stipresnių taupesnių 4 ES valstybių – Olandijos, Švedijos, Danijos ir Austrijos – derybų rezultatas, nes jie nenorėjo, kad iš to fondo būtų dalinama per daug negrąžintinų lėšų ir labiau išplėtė to fondo skolinimo potencialą, bet labai apkarpė galimybes gauti negrąžintinas tiesiogines išmokas“, – Eltai teigė N. Mačiulis.

Anot jo, tai buvo didžiausias pokytis visame derybų procese.

„Visur kitur simboliniai mažesni pokyčiai. Vienas rezultatų, kurias gavo visos neturtingesnės ES valstybės kaip kompensaciją, joms bus didinamos išmokos žemdirbiams ir didės finansavimas žemės ūkio sektoriui, tai čia toks laimėjimas Baltijos regiono šalių“, – sakė ekonomistas.

Lietuva iš Gaivinimo ir atsparumo fondo galės pasiskolinti iki 4,7 proc. nuo Lietuvos bendrojo nacionalinio produkto arba 2,2 mlrd. eurų reformoms įgyvendinti. Ar apsimokės skolintis, pasak N. Mačiulio, priklausys nuo sąlygų, kokios bus skolinimosi palūkanų normos.

„Lietuva bet kuriuo atveju dabar yra priversta skolintis ir kaip tik planuoja skolintis tarptautinėse finansų rinkose. Tai reikėtų atsargiai vertinti ir ne per daug pasiskolinti finansų rinkose, nes tikėtina, kad skolinantis iš ES Gelbėjimo ir paramos fondo sąlygos bus geresnės nei skolinantis finansų rinkose. Manau, kad čia jokios stigmos nebus skolintis iš to fondo, nes vis dėlto jo lėšos yra skirtos kovoti su pandemija“, – kalbėjo ekonomistas.

„Tikrai nereikėtų žiūrėti su neigiamomis išankstinėmis nuostatomis į tą galimybę pasiskolinti iš ES Gelbėjimo fondo, bet nereikėtų per daug ir įsibėgėti su fiskaliniu stimulu, ekonomikos skatinimu, nes tai turi ir neigiamas šalutines pasekmes“, – pridūrė jis.

Ekonomisto nuomone, Lietuva turėtų skolintis tik tiek, kiek reikėtų užlopyti šių metų biudžeto skyles.

„Lietuva yra viena sparčiausiai atsigaunančių, viena mažiausiai turėjusių ekonominių pasekmių, tai turbūt teisinga strategija yra skolintis tik tiek, kiek reikia uždengti šių metų biudžeto deficitą, kiek neužtenka surenkamų lėšų iš mokesčių. O ekonomikos skatinimas, atgaivinimas, restruktūrizavimas turėtų vykti iš ES lėšų negrąžintinų subsidijų forma“, – Eltai sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, ES lėšas reikėtų nukreipti ne tik į trumpalaikį ekonomikos skatinimą, kur sukuriamos darbo vietos, nes tai, anot ekonomisto, nesukuria ilgalaikio ekonomikos augimo potencialo.

„Didžioji dalis tų lėšų turėtų būti nukreipiama į tai, kas didina šalies produktyvumą, konkurencingumą ir, kas numatyta ES gelbėjimo ir paramos fondo lėšų panaudojimo taisyklėse, apie trečdalis lėšų turėtų būti panaudota tam, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai dėl klimato kaitos padarinių mažinimo, CO2 išmetimo mažinimo, atsinaujinančios energetikos panaudojimas. Tai čia tikrai atsiveria daug galimybių kurti žalesnę ir tvaresnę ekonomiką, tausojant aplinką“, – sakė N. Mačiulis.

Briuselyje po penkias paras vykusių diskusijų baigėsi paskutinis derybų dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir Europos gaivinimo ir atsparumo fondo, skirto kovai su koronaviruso pandemijos pasekmėmis, etapas, primena ELTA.

Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021-2027 metams Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų.

Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų. Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. eurų.

ES skyrė 490 mln. eurų Ignalinos AE uždarymo projektui, o Kaliningrado specialiosios tranzito schemos įgyvendinimui – 189 mln. eurų finansavimą. „Rail Baltica“ vystymui suteikta papildoma 1,4 mlrd. eurų suma. Išlaikytas dėmesys kariniam mobilumui, kuriam skirtas 1,5 mlrd. eurų finansavimas.

Lietuvos prezidentas sakė, kad ES šalių narių vadovai sutarė dėl bendro ES atsako į pandemijos sukeltą sveikatos, socialinę bei ekonomikos krizę. Šiam tikslui kuriamas ES Gaivinimo ir atsparumo fondas, kuriame Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų.

Šalies vadovas pažymėjo, kad prireikus Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 4,7 proc. nuo Lietuvos bendrojo nacionalinio produkto arba 2,2 mlrd. eurų reformoms įgyvendinti.

Facebook komentarai

bas

a