Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Mokslininkus stebina vilkų kruvinos „puotos“ ir jų elgesys

Autorius: Loreta MAČIULIENĖ
Medžioklėtyros laboratorijos nuotr. fc
Medžioklėtyros laboratorijos nuotr. fc
Printer Friendly, PDF & Email

VDU Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos darbuotojai vykdo  Lietuvos mokslų tarybos projektą „Vilko (Canis lupus)  ekologijos tyrimai“. Klaipėdos rajono „Judrės“ medžiotojų būrelio dėka, jau kurį laiką stebimas vilkų elgesys šio būrelio teritorijoje.

Vilkų naminių gyvulių „medžioklė“ Klaipėdos rajone

Paskutinis pranešimas apie galbūt vilkų papjautą karvę buvo gautas naktį iš gegužės 20 į 21 dieną. Tai - jau ketvirtas naminių gyvulių užpuolimas per pastarąsias keletą dienų šioje apylinkėje. Mokslininkai reagavo nedelsdami. Miškų ir ekologijos fakulteto doktorantas Petras Adeikis tą pačią dieną atvyko į vietą. Specialisto prašymu, paskutinysis papjautas gyvulys buvo paliktas gulėti toje vietoje kur buvo papjautas, taip tikėtąsi bus galima įsitikinti grįš jie ar ne prie savo grobio kitą naktį.

Vilkų elgesys stebina?

Naktį iš gegužės 21 į 22 dieną vilkai sugrįžo. Pranešama, kad apie 23:20 iš miško išlindo du plėšrūnai sėlindami papjautos karvės link, tačiau pamatę nepažįstamą objektą – atvykusio specialisto automobilį, sustojo. Tuo metu iki  automobilio buvo apie 70-100 metrų. Nepalanki esą buvo ir vėjo kryptis  – nuo P. Adeikio link vilkų. Nepaisant to plėrūnų ši aplinkybė neišgąsdino. Po kurio laiko iš miško išlindo dar vienas vilkas. Iš jo elgesio P. Adeikis nusprendė, kad pastarasis vilkas jų gaujoje buvo vedlys. Toje pačioje pamiškės pievoje ganėsi stirnos, prabėgo kiškis, lapė, iš miško buvo išėjusi elnio patelė, bet vilkų jie nesudomino. Trečiasis vilkas – vedlys, apsižiūrėjęs nepažystamą automobilį pasakojama pasuko atgal į mišką. Tuo metu du pirmieji liko ir sugulė greta pasėtuose žiemkenčiuose, apie 100 m nuo karvių. Buvo nuspręsta išbandyti kokia bus vilkų reakcija į  kiškio skleidžiamą garsą. Paleidus įrašą, plėšrūnai sureagavo - pradėjo eiti garso link ir sustojo likus maždaug 70 metrų. Tuo metu prie gyvulių jau važiavo jų savininkas. Automobilį išgirdę vilkai vėl pasitraukė į žiemkenčius ir atsigulė. Atvažiavus ūkininkui su įjungtais oranžiniais švyturėliais ir dar dviem žmonėmis, vilkai ramiai gulėjo ir juos stebėjo. Vilkai pakilo ir neskubėdami nuėjo į pamiškę tik tuomet, kai atvykėliai ėmė garsiai kalbėti.

Ką toks vilkų elgesys rodo?

Stebėtas vilkų elgesys, pasak mokslininkų įrodo, kad vilkai ne tik sugrįžta likusio grobio, bet ir nesitraukia būdami arti žmonių. Todėl tikėtina, kad jei papjautas gyvulys būtų išvežtas, vilkai būtų pjovę kitą, kaip tai darė pastarosiomis naktimis.

VDU Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos darbuotojai mano, kad šį vilkų gauja maitinasi naminiais gyvuliais. O teiginys esą tik vieniši vilkai, nesugebantys sumedžioti laukinio grobio pjauna naminius gyvulius, pasak tyrinėtojų, neteisingas. Be to tikėtina, kad prie gyvulių bandos buvo atėjusi tik dalis gaujos vilkų.

 

Facebook komentarai