Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Mokslininkai siekia leidimo genetiškai modifikuoti augalus ir kitą produkciją

Autorius: Agroeta
Printer Friendly, PDF & Email

Europos mokslininkai skubiai kreipiasi į naujai išrinktą Europos Parlamentą ir Europos Komisiją dėl genomo redagavimo potencialo naudojimo tvariam žemės ūkiui ir maisto gamybai.

Pasak mokslininkų, dabartiniai Europos teisės aktai uždaro kelius naudoti genomo redagavimo technologijas žemės ūkiui ir maisto gamybai Europos Sąjungoje.

Nedidelė Europos teisės aktų peržiūra, juos suderinus su kitų šalių teisine sistema, suteiktų galimybę Europos mokslininkams, selekcininkams, ūkininkams ir gamintojams naudoti genomo redagavimo technologiją, kaip vieną iš priemonių, leidžiančių įveikti ateities tvaraus vystymosi iššūkius.

„Šiuo metu mūsų planeta susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais dėl vis didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus, nerimą keliančiu greičiu mažėjančios bioįvairovės, vidutinės temperatūros didėjimo. Norint įveikti šiuos globalius iššūkius, būtina keisti savo mentalitetą bei gyvenimo būdą, didinti investicijas į žinių kūrimą ir skatinti inovatyvių technologijų naudojimą“, – teigiama Lietuvos agrarinių ir miškų centro pranešime.

Pasak jo, tai taip pat reiškia, kad žemės ūkis ir maisto gamyba turi tapti tvaresni.

„Žemės ūkio poveikis aplinkai turi mažėti, o ūkininkavimas privalo prisitaikyti prie sparčiai kintančio klimato. Sausra yra vienas iš pagrindinių veiksnių, keliančių grėsmę žemės ūkio augalų derliui“, – aiškina mokslininkai.

Esą sausros padarinius šiandien matome Europoje. Augalų selekcija gali smarkiai prisidėti kuriant naujas augalų veisles, kurios yra mažiau jautrios ligų sukėlėjams ir yra atsparesnės sausrai. Tai esą leistų ūkininkams užauginti didesnį derlių naudojant mažiau cheminių medžiagų ir vandens.

Lyginant su ankstesniais selekciniais metodais, genomo redagavimo technologija leidžia sukurti norimas augalų veisles greičiau, paprastesniu ir žymiai tikslesniu būdu.

Mokslininkai pabrėžia, kad tiksliosios selekcijos dėka, fungicidai (pesticidai, augalų ligas sukeliantiems grybams naikinti) nebėra reikalingi kviečių auginime.

„Taikydami šiuolaikinius tiksliosios selekcijos metodus, mokslininkai sukūrė miltligei atsparią kviečių veislę. Tik vieno veiksmo metu jie įvedė nedidelį pakeitimą į vadinamą MLO geną, kuris suteikia atsparumą miltligės sukėlėjui. Tokio pobūdžio MLO geno pokytis jau egzistuoja gamtoje, tačiau šio geno pakeitimas, naudojant tradicinius selekcijos metodus, yra sudėtingas ir reikalauja daug laiko. Tai yra aiškus pavyzdys, parodantis, kaip inovatyvūs metodai gali žymiai pagreitinti naudingų savybių suteikimą žemės ūkio augalams. Auginant MLO kviečius, nereikia naudoti fungicidų nuo ligų, todėl toks auginimas yra kur kas tvaresnis“, – teigia Lietuvos agrarinių ir miškų centras.

Facebook komentarai

T Hegvita agro