Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Mokesčių lengvatos ūkininkams: užsienio šalių patirtis

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė
Astrida Miceikienė
Astrida Miceikienė
Printer Friendly, PDF & Email

Apie mokesčių lengvatas Lietuvos žemės ūkiui diskutuoja visi: politikai, ekonomistai, verslininkai, mokslininkai. Deja, mokslininkai, turbūt, mažiausiai diskutuoja šia tema.

Šiandien noriu Jums pateikti keletą pavyzdžių, kaip užsienio šalys apmokestina ūkininkų pajamas. Jų apmokestinimo lengvatos yra įprasta praktika tarp EBPO šalių.

Šalys taiko labai įvairias mokesčių lengvatas ūkininkams. Paanalizavau pajamų mokesčio schemas, taikomas ūkininkams. Tik Danija, Suomija, Švedija, Šveicarija ir Slovakija ūkininkų apmokestinimui taiko bendrą gyventojų pajamų apmokestinimo sistemą. Visos kitos Europos (ir net tik Europos) šalys ūkininkų pajamų apmokestinimui taiko specialias schemas. Jos yra įvairios: lengvatiniai tarifai, specialios pašalpos, dalis pajamų neapmokestinama, papildomos lengvatos jauniems ūkininkams, susituokusiems ūkininkams ir pan.

Pavyzdžiui, Vokietijoje smulkūs ūkininkai, turintys mažiau nei 20 hektarų, savo pajamas apskaičiuoja naudodami vienodą mokesčio tarifą, kai apmokestinama pagal vidutiniškai įstatymuose nustatytą apmokestinamųjų pajamų sumą, jiems apskaitos tvarkyti nereikia. Siekiant supaprastinti administracinę naštą, ūkiai, gaunantys ne didesnes nei 60 000 Eur pajamas arba kurių apyvarta ne didesnė nei 600 000 Eur, arba kurių numanoma „ekonominė vertė“ ne didesnė kaip 25 000 Eur, gali tvarkyti supaprastintą apskaitą.

Standartinės buhalterinės apskaitos taisyklės taikomos tik ūkiams, kurie viršija šias ribas. 2016 m. tik maždaug  43 proc. visų ūkių pateko į šią kategoriją. Jeigu nesusituokusių ūkininkų (-ių) pajamos mažesnės nei 30 700 Eur, o susituokusių ūkininkų (-ių) pajamos mažesnės nei 61 400 EUR, taikoma papildoma neapmokestinamųjų pajamų suma atitinkamai 900 ir 1 800 Eur.

Norvegijoje ūkininkai, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos siekia iki 90 000 Norvegijos kronų (9 800 JAV dolerių), pajamų mokesčio apskritai nemoka. Pajamos, viršijančios 90 000 NOK, gali būti sumažintos 38 proc., kol bus pasiekta maksimali 190 000 NOK mokesčio lengvata. Jeigu pajamos yra iki 353 000 NOK, leidžiami atskaitymai yra pastovūs 190 000 NOK. Taip pat Norvegijos ūkininkams, leidžiamiems atskaitymams galima priskirti žemės įsigijimo išlaidas.

Lenkijoje tik konkrečių produktų – šiltnamių produkcijos, paukštienos, grybų, bičių produktų, gamyba apmokestinama pajamų mokesčiu (ūkiai, gaminantys tokius produktus sudaro tik 2-5 proc. visų ūkių). Apmokestinamosios pajamos nustatomos pagal vidutinius gamybos standartus arba pagal apskaitos duomenis. Apie  95 proc. ūkių pajamos nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu, o vietoj to taikomas žemės ūkio turto mokestis.

Vengrijoje ūkininkai, uždirbantys mažiau nei 600 000 HUF (2 220 USD) pajamų, išvis neapmokestinami. Daugiau uždirbantiems, bet smulkiems ūkiams siūlomos įvairios pajamų mokesčio lengvatos. Šios priemonės sumažina mokesčių naštą visiems uždirbantiems smulkiems žemės ūkio gamintojams, gaunantiems mažiau nei 8 mln. HUF (29 600 EUR). Tokie ūkiai Vengrijoje sudaro 89 proc. visų ūkininkų.

Kroatijos ūkininkai apmokestinami tik tuo atveju, jei jų uždarbis yra didesnis nei 80 500 HRK (12 817 USD). Šioje šalyje nepalankiose vietovėse ūkininkaujantys pajamų mokesčio nemoka apskritai.

Nemažai Europos šalių taiko mokesčius jauniesiems ūkininkams, turintiems žemės ūkio srities išsilavinimą. Pavyzdžiui, Airijoje jauniesiems ūkininkams, turintiems gyvulininkystės specialistų išsilavinimą ir užsiimantiems šia veikla, taikomos pajamų mokesčio nuolaidos. Prancūzijoje jauniems ūkininkams pirmuosius penkerius metus netaikomas pajamų mokestis.

Facebook komentarai