Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Miškų ir žemės savininkų organizacija pakraupusi dėl Aplinkos ministerijos darbo metodų

Autorius: Kazys KAZAKEVIČIUS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija kreipėsi į Vyriausybę, kad Aplinkos ministerijos (AM) teikiamas Miškų įstatymo pakeitimų projektas nėra teiktas derinimui su socialiniais partneriais ir plačiąja visuomene, projektas nėra apsvarstytas Miškų ūkio konsultacinėje taryboje. Todėl LMŽSA prašo Vyriausybės įpareigoti AM, kad ji galėtų teikti projektą Vyriausybei tik po išsamaus apsvarstymo Miškų ūkio konsultacinėje taryboje.

Be tarybos nuomonės

Kaip teigiama LMŽSA kreipimesi, AM į teisės aktų projektų sistemą įkėlė Vyriausybei aprobuoti teikiamą Miškų įstatymo pataisų projektą. Tačiau šie Miškų įstatymo pakeitimai nebuvo teikti derinimui nei miškininkams, nei mokslininkams, nei miškų savininkus vienijančioms organizacijoms, o į ankstesnes pastabas neįsiklausyta.

Anot kreipimosi, ankstesniuose AM pataisų projektuose bandytas įtvirtinti teisinis reguliavimas buvo sukritikuotas miškininkų, mokslininkų, miškų ir žemės savininkų, nevyriausybinių organizacijų. Tad ankstesniuose etapuose AM rengiamam labai panašaus turinio Miškų įstatymo pataisų projektui nepritarė Miškų ūkio konsultacinė taryba, daug kritinių pastabų turėjo ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, priėmęs detalų protokolinį sprendimą šiuo klausimu. „Tačiau į išsakytus argumentus neįsiklausyta ir vėl pakartotinai teikiami su miškininkystės mokslu bei praktika prasilenkiantys įstatymo pakeitimai, tik šį kartą tiesiai Vyriausybei aprobuoti“, – tvirtinama LMŽSA kreipimesi.

Pasak LMŽSA, apie tai nėra net užsimenama ir projekto aiškinamajame rašte bei derinimo pažymoje. Nepateikiami ir argumentuoti motyvai, kodėl ankstesniuose Miškų įstatymo pataisų projekto rengimo etapuose analogiškiems pakeitimams išsakytą kritiką bei pastabas neatsižvelgta. Pasirinktas ignoravimo kelias, o kad formaliam pasiteisinimui įtraukta daugiau keičiamų įstatymo straipsnių ir tai bandoma traktuoti, kaip visai naują projektą. LMŽSA tokią praktiką laiko nepriimtina ir prasilenkiančia su gerąja teisėkūros praktika.

Be to, Miškų įstatymo projekto aiškinamajame rašte esą klaidinančiai teigiama, kad įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai esminės įtakos neturės. Tačiau net pačiai AM pavaldžių institucijų  – VĮ Valstybinės miškų urėdijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Valstybinės miškų tarnybos parengtos pažymos įvardina dėl planuojamų įvesti apribojimų atsirasiančius ženklius ekonominius nuostolius bei būtinas tokiu atveju išmokėti šimtais milijonų eurų skaičiuojamas kompensacijų sumas.

„AM siūlomos įstatymo nuostatos neatitinka darnaus miškų ūkio plėtros principų, neišsprendžia nei aplinkosauginių, nei socialinių miškų funkcijų gerinimo klausimų, nekalbant jau apie ekonomiką, kuriai atneštų nepamatuotą žalą, todėl AM projektui nepritariame ir siūlome Vyriausybei grąžinti projektą rengėjams tobulinti, o AM įpareigoti teikti šį projektą Vyriausybei  tik po išsamaus apsvarstymo Miškų ūkio konsultacinėje taryboje“, – tvirtinama LMŽSA kreipimesi į Vyriausybę.

Neišgirdo

Šiame Miškų įstatymo projekte AM siūlo mažinti plynųjų kirtimų plotus. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržes plotas negalės būti didesnis nei 3 ha, o saugomose teritorijose – ne didesnis nei 1 ha. Be to, siūloma išlaikyti 5 proc. mokestį nuo apyvartos privačių miškų savininkams ir įtvirtinti galimybę surinktus pinigus panaudoti miškų iš privačių miškų savininkų supirkimui.

Kompensacijų suma ankstesniuose pataisų variantuose buvo skaičiuojama nuo 5 iki 10 mln. eurų, o pačiai AM pavaldžios institucijos oficialiai yra paskaičiavusios, kad už esamus ir naujai planuojamus draudimus bei apribojimus atsirandantiems nuostoliams kompensuoti vien tik privačių miškų savininkams gali reikėti iš viso išmokėti apie 700 mln. eurų.

Tačiau projekte numatytos kompensacijos už nustatytus veiklos apribojimus dėl pakeistos miškų grupės nebus išmokamos privačių miškų savininkams, kurių miško žemėje miškų grupė buvo pakeista iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Prieš perduodama svarstyti Vyriausybei AM Miškų įstatymo pataisas derino su įvairiomis ministerijomis, savo išvadas pateikė ir Privačių miškų asociacija, kuri paragino AM projektą Vyriausybei teikti tik po to, kai jį apsvarstys Miškų ūkio konsultacinė taryba.

Savo pastabas projektui pateikė ir Laisvosios rinkos institutas. Jis nepritarė pataisoms, nes taip būtų nepagrįstai plečiamos bendrųjų miško reikmių finansavimo programos lėšų panaudojimo galimybės, nebūtų užtikrinamas lėšų panaudojimo skaidrumas ir efektyvumas, o siūloma kompensavimo tvarka yra nepagrįsta ir galimai pažeidžianti asmenų lygiateisiškumą.

Facebook komentarai

T Hegvita agro