Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Miestiečiai noriai perka pomidorus, prašo parduoti jau marinuotus

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Daržininkė Rita Sabestinienė šiemet pomidorus augina kitaip.
Daržininkė Rita Sabestinienė šiemet pomidorus augina kitaip.
Printer Friendly, PDF & Email

Daržininkai ne itin džiūgauja – pomidorų derlius šiemet negausus. „Ne pomidorų metai, faktas kaip blynas“, – tikina daržininkė Rita Sabestinienė iš Stebulių kaimo, Lazdijų rajone.

Tačiau ši daržovė daugelio mėgstama. „Kai daug augini, tai turi. Užteks ir pavalgyti, ir žiemai atsargų pasiruošti, ir padovanosiu, ir parduosiu“, – sako Rita. Kadangi pomidorų nedaug, todėl jie šiemet brangesni. „Aš niekad taip brangiai pomidorų neparduodavau. Visada po eurą už kilogramą prašydavau, dabar 1 eurą 20 centų ir dar, sako, kad pigu“, – tikina daržininkė.

„Pavasarį, kai labai karšta buvo, išdegė žiedai, neužsimezgė vaisiai. Ši bėda visus pomidorininkus ištiko “, – sako ji. Daug kas nė nesuprato kaip čia nutiko – pomidorai tiesiog nemezgė. „Juk ir 25 laipsnių šilumos pomidorams jau gana, o šiltnamiuose buvo ir 40, ir dar daugiau“, – sako Rita.

Anot jos, dabar padėtis lyg ir pagerėjo, pomidorų gausiau, nei buvo pavasarį. „Pomidorui reikia, kad iš viršaus nelytų, o per stiebus vėjas pūstų. Reiktų atidengti šiltnamių sienas, tada būtų gerai“, – dalijasi patirtimi moteris. Anot daržininkės, pastarieji treji metai rodo, kad pomidorus geriausia auginti lauke. Čia juos ir  – pilna žemė pomidorų, mat, prisipažįsta, net nerišusi.

 Šiemet pomidorus Rita augina visai kitaip nei kasmet. „Neskabiau lapų. Na, vieną kitą. Jei nušniokši lapus, sudegs ir stiebai. Palikau su lapais. Tad mano pomidorai tarsi miške auga, bet užtat ne taip karšta. Pasidariau baisų mišką, nė vienais metais tokio neturėjau. Sunku prižiūrėti šitaip“, – prisipažįsta ji.

Šiemet sako kaip niekad sodinusi daug: daigų prisiauginusi, pardavusi, likusių nenorėjusi išmesti, todėl prisodino daug ir tankiai.

„Vyras rėkė, į mano mišką, sakė, neis, bet eina. Aš viena nieko neišvaidinu, laistyti reikia labai daug“, – prisipažįsta ji. Mulčią tris kartus dėjusi. „Kaip parakas, viskas tik dulka, drėgmės nelaiko“, – tikina ji. Dieną, dėl karščio, tvarkyti šiltnamių negali. „Vakare jau galėtum, bet pusė dešimt jau tamsu. O į rudenį jau ir neapsimoka ten kažką daryti“, – sako ji.

„Girdžiu žmonės skundžiasi, kad šiemet pomidorai labai nenoksta“, – sako ji. Daržininkė nė neįsivaizduoja, kodėl taip. Papasakoja, kaip ji daro: pomidorus skina, į bliūdus deda „čiut“ paraudusius, o jie, anot jos, tuomet vienas nuo kito rausta, kokias tai medžiagas išskiria ir geriau noksta.

„Bliūdus su pomidorais laikau šiltnamyje, o kiti ant stiebų noksta“, – sako ji. Ateina žmonės, prašo parduoti, o ji neturi. „Kai nedaug sodinta ir dar nenoksta, tai turi tik sau. O aš turiu „nerėpą“ pomidorams – man reikia daug, kad ir kitiems turėčiau“, – prisipažįsta ji.

„Mano šiltnamiai toje pačioje vietoje jau kokie penkeri metai, tai nėra gerai, reikia būtinai keisti vietą. Pirmus dvejus metus, kaip apsiūta, praktiškai jokių rūpesčių, pomidorų būna gausu. Nei dilgėlėmis nereikia laistyti, jokios ligos nepuola“, – tikina daržininkė.

Svarsto, kad jei metai karšti, tai visai nereikia tų šiltnamių tik kokio stogo gana būtų. „Aš netręšiu jokiais chemikalais, nes pati valgysiu ir dar kitiems duosiu. Paliejau dilgėlėmis vis geriau, papyliau pelenų vėl geriau. Pienu labai gerai būtų palieti pomidorus, bet kur to pieno tiek gausiu, kai tų pomidorų pas mane šitiek“, – sako ji.

Augina ji kokį dėsėtką pomidorų veislių – jau išbandytų, augintų, gerai derėjusių, skanių. „Bet visada dar nuperku ir pabandau auginti naujų“, – pasisako ji. Turi ir geltonų, ir raudonų, ir žalių, ir margų.

„Labai skani veislė „Blackcherry“ – pomidoriukai nedideli, kekiniai. Patys skaniausi, tinka vakavimui, gražūs, skanūs salotose, saldžiarūgščiai tokie, vieno kąsnio“, – sako Rita. Turi ir gigantų, tikina, „Favoritas“ gera veislė. „Niekad nesveriu, bet ir šiandien ypatingai didelių priskyniau. Neturiu mados sverti. Šiemet visi pomidorai neblogi iš tos „Black...“ serijos, iš tų tamsių“, – tikina ji.

Miestiečiai noriai perka pomidorus. „Ir po penkis kibirus užsiprašo, priskinu, pasiima“,– tikina ji. Žmonės vis labiau įsigudrina. „Jie manęs prašo, kad jiems jau marinuotus parduočiau, gatavus. Prašo, kad sumarinuočiau, nes vis tiek veža, kad kas padarytų“, – stebisi Rita tokiomis miestiečių užgaidomis, mat anksčiau tokių prašymų nebuvo girdėjusi. Anot jos, prašo tie, kurie nesutverti žemės ūkiui, bet nieko neperka parduotuvėse, viską parsiveža iš ūkių.

Šiemet ponia Rita organizuoja Žolinių turgų. „Jaunesnės moterys jau moka parduoti tai ką užaugino. O mūsų kaimo senjoros to nesupranta: atiduoda už dyką. Žinoma, dovanoti reikia, bet ir prie pensijos prisidurti būtų joms ne pro šalį. Liepiau visoms atsinešti turgun, ko užsiaugino per daug, „lyčnų“ – garantuoju nupirks. Išmokysiu aš jas parduoti“, – sako Stebulių ateities bendruomenės aktyvi narė Rita Sabestinienė.

Facebook komentarai