Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

A. Miceikienė: ekologinis pėdsakas – kur link einame?

Autorius: Agroeta
A. Miceikienė: ekologinis pėdsakas – kur link einame?
A. Miceikienė: ekologinis pėdsakas – kur link einame?
Printer Friendly, PDF & Email

Ekologinis pėdsakas – žmogaus poreikių ir Žemės ekosistemų matas, kuris yra naudojamas lyginant žmonių poreikius su Žemės planetos ekologijos sugebėjimu atsinaujinti. Naudojantis šiuo įvertinimu, yra įmanoma nustatyti, kiek Žemės planetų reikės žmonijai išlaikyti laikantis tokio gyvenimo būdo. Jis rodo, kiek tam reikia “gamtos” (žemės, vandens ir oro), jos kiekį išreiškiant produktyvios žemės plotu.

Galima įvardinti visos žmonijos, atskirų valstybių, pramonės šakų, veiklų ir net kiekvieno žmogaus ekologinį pėdsaką. Pavyzdžiui, visos žmonijos ekologinis pėdsakas šiuo metu prilygsta 1,7 Žemės planetų produktyvios žemės plotui, o planetą turime tik vieną. Toks įvertis rodo, kiek žmonija pereikvoja turimus Žemės išteklius.

Mano kolegė Jolanta Rauluškevičienė yra apskaičiavusi kur link ekologinis pėdsakas veda atskirose pasaulio šalyse (žr. Lentelę).

 

Kaip matome, didžiausiu gamtiniu potencialu visu nurodytu laikotarpiu išsiskyrė Suomija ir Švedija, toliau – Estija, Latvija, Norvegija. Deja, Lietuva ekologinio rezervo nebeturi. Pati mažiausia Europos Sąjungos valstybė Liuksemburgas turi patį didžiausią gamtinio potencialo deficitą. Toliau – Belgija, Jungtinės Amerikos valstijos, Olandija, Jungtinė Karalystė. Bendrai paėmus, nuo 1993 m. ekologinė situacija praktiškai nesikeitė. Švedijai, Estijai, Latvijai ir Norvegijai pavyko išsaugoti tą patį gamtinio potencialo lygį, keletui valstybių – šiek tiek sumažinti deficitą, o Danijai – pasiekti 1961-1964 m. laikotarpio lygį.

Taigi, kur link einame naudodami gamtinius resursus ir negrąžindami skolos planetai? Ar visada pagalvojame, kad didiname žalą gamtai nesuvalgydami maisto ir išmesdami jį į šiukšlių konteinerį, parduotuvėje dėdami prekes į plastikinius maišelius, važiuodami automobiliu ten, kur galime nueiti pėsčiomis?

Žmogaus poveikį gamtai dažniausia matuojame CO2 pėdsaku. Berners-Lee knygoje “How bad are bananas?” rašo apie  maisto įtaką ekologiniam pėdsakui. Jis teigia, kad savo CO2 pėdsaką galime sumažinti ketvirtadaliu suvartodami visą įsigytą maistą, dar ketvirtadaliu – valgydami kuo mažiau mėsos ir pieno produktų, o dar 10 proc. – valgydami vietinį sezoninį maistą.

Kiekvieno mūsų ekologinį pėdsaką galime apsiskaičiuoti čia.

Tad šią gražią vasaros dieną kviečiu kiekvieną mūsų pagalvoti – ar tikrai tas besaikis mūsų vartojimas neatsisuks prieš mus pačius, ar Žemė neatkeršys mums už tai, kad iš jos imame, bet jai atgal negrąžiname?

prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, 
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos 
Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė

Facebook komentarai