Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

A. Miceikienė: Atėjo laikas keisti vartojimo ir gamybos įpročius

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė
Astrida Miceikienė.
Astrida Miceikienė.
Printer Friendly, PDF & Email

2020 m. kovo 11 d. Europos Komisija priėmė naują Žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuriuo siekiama parengti mūsų ekonomiką ekologiškai ateičiai, padidinti konkurencingumą, taip pat saugoti aplinką ir suteikti naujų teisių vartotojams.

Naujajame plane aptariamos inovatyvios, naujos su pilnu gaminių gyvavimo ciklu susijusios priemonės ir iniciatyvos. Jomis siekiama pertvarkyti ekonomiką į žiedinę ekonomiką turint tikslą – saugoti aplinką ir mažinti taršą. Šio plano tikslas – užtikrinti, kad gaminiai būtų tvarūs ir ilgiau naudojami.

Turbūt dažnam gyventojui kyla klausimas – kam to reikia? Faktai kalba patys už save, nes Europos Komisijos ekspertų skaičiavimais:

Pasaulyje kas sekundę sudeginamas arba į sąvartyną išvežamas sunkvežimis tekstilės gaminių, o į naujus tekstilės gaminius perdirbama tik mažiau nei 1 proc. visų pasaulyje sunaudotų tekstilės gaminių.

Prognozuojama, kad per ateinančius trisdešimt metų bus sunaudojama dvigubai daugiau plastiko gaminių nei dabar ir plastikų gamybos sektoriui teks 20 proc. sunaudojamo naftos kiekio bei 15 proc. ŠESD emisijų, o jūrose ir vandenynuose bus daugiau plastiko atliekų nei žuvų.

Maisto ir virtuvės atliekų vidutiniškai vienam gyventojui ES susidaro iki 173 kg per metus, iš kurių daugiau kaip pusė – 92 kg/metus – namų ūkyje. Lietuvoje – vienm gyventojui tenka apie 56 kg maisto ir virtuvės atliekų.

2017 m. Europoje užregistruotas rekordinis pakuočių atliekų kiekis – 173 kg vienam gyventojui.

2018 m. vienam ES gyventojui teko 488 kg komunalinių atliekų, vienam gyventojui Lietuvoje teko 464 kg susidariusių komunalinių atliekų arba 31 kg daugiau, nei 2014 m. (433 kg.). Daugiausia komunalinių atliekų 2018 m. teko Danijos (766 kg), o mažiausiai – Rumunijos (272 kg) gyventojams.

Atlikti tyrimai rodo, kad daugiausia atliekų ES susidaro:

statyboje ir griovime –  apie 36 proc.

kasyboje ir gamyboje – apie 25 proc.

apdirbamojoje pramonėje apie 10 proc.

žemės ūkyje – apie 0,8 proc.

likusieji atliekų kiekiai susidaro namų ūkiuose ir kitose ekonominėse veiklose.

Kas iššvaisto daugiausia maisto? 2016 m. FUSIONS tyrimas parodė, kad Europos mastu didžiąją dalį maisto iššvaisto vartotojai namų ūkiuose. Iš 88 milijonų tonų maisto atliekų per metus ES daugiau nei pusė (53 proc.) susidaro būtent namų ūkiuose. Žemės ūkio sektoriuje susidaro apie 11 proc., apdirbimo grandyje – 19 proc., prekybos vietose – šiek tiek daugiau nei 5 proc., viešojo maitinimo sektoriuje – 12 proc. visų maisto atliekų.

Vidutinis buitinių atliekų kiekis vienam ES gyventojui 2005–2018 m. sumažėjo. Tačiau, žiūrint pagal šalis, tendencijos nevienodos. Pavyzdžiui, atliekų kiekis padidėjo Danijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Maltoje, Čekijoje, taip pat ir Lietuvoje, o sumažėjo Bulgarijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Nyderlanduose.

Šiuo metu daugiausia buitinių atliekų vienam gyventojui tenka Danijoje, Maltoje, Kipre ir Vokietijoje, o mažiausias jų kiekis – Vengrijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Apskritai daugiau atliekų vienam gyventojui tenka turtingesnėse šalyse, kur didesnis vartojimas. Savo ruožtu Kipre ir Maltoje prie didesnio atliekų kiekio prisidėjo ir turizmas (Europos parlamento informacija).

Taigi, atėjo laikas keisti vartojimo ir gamybos įpročius. Palikime planetą žalią ir švarią ateinančioms kartoms.

Facebook komentarai