Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

A. Miceikienė: ar tikrai žemės ūkis yra blogio nešėjas?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Žemės ūkio verslas Lietuvoje nuolat yra politikų akiratyje. Tiesa, dažniausiai ne kaip vienas pagrindinių verslo sektorių, užtikrinantis ekonomikos stabilumą, suteikiantis galimybę vystytis daugeliui kitų verslo sektorių, bet kaip blogio nešėjas. Ar taip yra iš tiesų?

Jaunieji-naujieji Lietuvos politikai siūlo panaikinti žemės ūkiui taikomas mokesčių lengvatas, riboti auginamų gyvūnus rūšis (žvėrelių fermas), padaryti žemės ūkį žalesniu, nes tai pakankamai tarši žemės ūkio šaka. Ar jie yra teisūs?

Apie mokesčių lengvatų taikymą žemės ūkio verslui rašiau ne kartą, todėl šiandien prie šio klausimo negrįšiu. Jeigu visos Europos šalys taiko šiam verslui lengvatas, jos yra būtinos.

Pakalbėkime šiandien apie žemės ūkio verslo svarbą Lietuvos ekonomikai dabartinio laikotarpio skaičiais. Visame pasaulyje krizė, ekonomikos traukiasi, BVP mažėja, valstybių skolos auga.

Politikai ir ekonomistai džiaugiasi, kad Lietuvos makroekonominiai rezultatai pirmąjį 2020 m. pusmetį ne tik džiugiai nustebino, bet ir privertė pagerinti BVP augimo prognozes. Lietuvos ekonomika per pirmuosius šešis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė vos 0,8 procento – tai yra, mažiausiai tarp euro zonos šalių. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, jog Lietuvos BVP nuosmukis bus vienas mažiausių ir visoje Europos Sąjungoje.

Paanalizuokime, kas tai lėmė? Lietuvos pagrindinis ekonomikos variklis – eksportas. 2020 m. I pusmetį žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 20,1 proc. viso Lietuvos prekių eksporto ir, palyginti su 2019 m. I pusmečiu, jo dalis padidėjo 2,5 procentinio punkto. Importas sudarė 14,9 proc. viso importo, jo dalis padidėjo 2,2 procentinio punkto. Pažvelgus į eksporto statistinius duomenis, matome, kad iš lietuviškos kilmės prekių šiais metais daugiausia eksportuota baldų (11,9 proc.), paruoštų maisto produktų, įskaitant gėrimus ir tabako produktus (11,3 proc.), naftos produktų (10,7 proc.), chemijos pramonės produkcijos (9,9 proc.), plastikų (8,5 proc.).

Pagal Statistikos departamento informaciją, 2020 m. sausio–liepos mėn. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 3,1 mlrd. Eur arba 4,9 proc. daugiau, importuota – už 2,36 mlrd. Eur arba 0,4 proc. daugiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį. 2020 m. I pusmetį žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 20,1 proc. viso Lietuvos prekių eksporto ir, palyginti su 2019 m. I pusmečiu, jo dalis padidėjo 2,5 procentinio punkto. Importas sudarė 14,9 proc. viso importo, jo dalis padidėjo 2,2 procentinio punkto.

2020 m. I pusmetį, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas padidėjo 91,1 mln. Eur arba 4,2 proc.

Ką šie skaičiai sako? Žemės ūkio produkcija, maisto produktai, gėrimai, baldai – visa tai žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose išaugintų žaliavų perdirbimo rezultatas.

Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad šiais metais bendras žemės ūkio ir maisto produktų eksporto augimas, palyginti su 2019 m., gali būti didesnis nei 5 proc.

Dėl žemės ūkio – kaip aplinkos teršėjo jau esu rašiusi. Aplinkos ministerijos duomenimis, daugiausia ŠESD emisijų į aplinką išmeta transporto (apie 30 proc.) ir energetikos (apie 28 proc.) sektoriai. Trečioje vietoje – žemės ūkis (apie 21 proc.). Taigi pradėti Lietuvos žalinimą reikėtų nuo transporto ir energetikos sektorių. Bet ir čia neapsieisime be žemės ūkio: biodyzelinas, kiti atsinaujinantys energijos ištekliai taip pat yra žemės ūkio verslas.

Labai tikiuosi, kad naujoji Lietuvos valdžia tai supras.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA