Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Metai padovanojo produktyvius pasėlius. Ar išsaugosime derlių?

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Metai padovanojo produktyvius pasėlius. Ar išsaugosime derlių?
Metai padovanojo produktyvius pasėlius. Ar išsaugosime derlių?
Printer Friendly, PDF & Email

Mokslininkai teigia, kad rapsų pilnosios brandos laikotarpiu derliaus nuostoliai gali siekti 30 – 50 proc. Anksčiau Lietuvoje vykdytų trijų metų bandymų rezultatai rodo, kad vidutiniškai išbyrėdavo 500 – 750 kg/ha sėklų, o pasėliuose, kuriuose intensyviau pasireikšdavo ligos, derliaus nuostoliai dėl sėklų savaiminio išbyrėjimo siekdavo 1,0 – 1,2 t/ha. 

'''

Savaiminis išbyrėjimas– natūralus procesas: bręstant sėkloms natūraliai išsiskiria etilenas, kurio viena iš „misijų“ susprogdinti ankštaras, kad sėklos pasiskleistų kuo plačiau. Ne vienam teko girdėti kaip šiltą ir saulėtą dieną spragsi ankštaros, tik mes nematome jų atsidarymo ir sėklų išbyrėjimo momento.

Antra – nuo besikeičiančių sąlygų (naktį ankštaros sudrėksta, o dieną išdžiūsta) augalo audiniai „pavargsta“ ir ankštaros lengvai atsidaro. Selekcininkai dalinai suvaldė šiuos procesus, bet plečiantis rapsų plotams, atsiranda kitų veiksnių, spartinančių priešlaikinį ankštarų atsidarymą. Kai kas,žinoma,su tuo nenorėtų sutikti.

Kai kuriuose laukuose tikrai matosi, kad nuostoliai nepateisinamai dideli, užtenka pažiūrėti į sudygusias pabiras, o sudygsta tik mažas procentas išbyrėjusių sėklų.

Didžiausi sėklų nuostoliai būna dėl netolygaus brendimo, kai viršutinio ardo šakos subręsta anksčiau, o pjūtis tuo metu neįmanoma, nes apatinių ardų branda dar užsitęsia savaitę ar ilgiau.

'''

Būtent šiuo laikotarpiu išbyra daugiausiai sėklų, nes subrendusios ankštaros atsidaro savaime. Gali būti, kad pati veislė atspari atsidarymui, bet, pučiant vėjui, dėl trinties ankštaros atsidaro. Daugelis pastebi, kad dalis pjūties sulaukusių ankštarų nuo kombaino vibracijų lauke atsidaro dar prieš pjaunamąją.

Skaičiavimai rodo, kad vidutiniškai, pravažiavus kombainui, dirvos paviršiuje lieka nuo 50 iki 200 kg/ha sėklų, jei randama mažiau, tai labai gerai. Du šimtai kilogramų iš hektaro tarsi nedaug, 200 – 500 hektaruose–skaičiai bauginantys. 

Vienas svarbiausių tikslų siekiant optimalaus derlingumo – jo išsaugojimas. Šiuo metu daugelis augintojų deda visas pastangas, kad padidintų augalų produktyvumą, vieni purškia azoto trąšas, kiti azoto trąšas derina su kalio lapų trąšomis bei amino rūgštimis ir t.t. Visos priemonės pateisinamos, jei atitinka augalų produktyvumo potencialą.

Atlikus tiek svarbių darbų, labai svarbu neprarasti budrumo paskutiniame etape. Šiais metais iš visko matyti, kad bus naudojamos priemonės, vienodinančios brandą. Tankūs ir vešlūs pasėliai, gausu ankštarų, rapsai ilgai žydėjo, tai reiškia, kad ankštaros bręs ne vienu metu, kai kurios veislės neatlaikė sniego ir išgulė, nuimant derlių nuostoliai neišvengiami, nes bus daug žalių šakelių ir t.t.

Paprastai džiovikliai suveikia per 4 – 10 dienų, labai svarbu numatyti, kad tuo metu nebūtų lietingų orų. Sudžiuvusios ankštaros labai greitai atsidaro ir išbarsto sėklas.

Galima remtis patyrusių rapsų augintojų patirtimi ir mokslinių tyrimų rezultatais. Moksliniai tyrimai rodo, kad specialių klijų paskirtis – apsaugoti ankštaras nuo savaiminio atsidarymo. Renkantis klijus, reikia atkreipti dėmesį, kad kai kurie iš jų sudaro su džiovikliais vientisą drėgmės nepraleidžiančią plėvelę.

Užklijuotose ankštarose sėklos išdžiūsta, bet nesubręsta, dėl to atsiranda derliaus nuostoliai. Tokia plėvelė nepraleidžia vandens, blokuoja kvėpavimą bei fotosintezę. Tokią plėvelę paprastai nuplauna lietus ir sėklos išbyra. Reikėtų rinktis biologiniu pagrindu sukurtus klijus. Daugelyje šalių teko matyti, kad tokie klijai naudojami likus 2 – 4 savaitėms iki derliaus nuėmimo, kai viršutinio aukšto ankštaros sulenkiant į „U“ raidę neskyla.

Šiuo metu nedaug ūkių tokius klijus naudoja kartu su paskutiniu purškimu karbamidu, dažniausiai renkasi klijų purškimą kartu su džiovikliais. Logiška, nes užtenka mažesnės klijų normos. Natūralūs klijai formuoja ne ištisą plėvelę, o primenančią elastinį bintą ar tinklelį. Labai svarbu, kad pasirinkti klijai švelniai apgaubtų ankštaras ir netrukdytų joms plėstis, klijus išpurškus su azoto trąšomis, sėklos dar auga. Taip pat „tinklelis“ netrukdo ankštaroms kvėpuoti bei išgarinti vandenį, dėl to sėklos ne išdžiūsta, o subręsta.

'''

Derliaus padidėjimą lemia neišbyrėjusios sėklos ir padidėjusi sėklų masė. Labai svarbus sėklų užklijavimas, didėjant ligomis užsikrėtusių pasėlių plotams. Šiemet tikėtina, kad tokių pasėlių taip pat bus. Daugelio ligų požymiai pasirodo tik bręstant sėkloms ir tuomet imtis kokių nors priemonių sudėtinga.

Iš užklijuotų ankštarų sėklos neišbyra. Sutinkame, tuomet prikuliama daugiau smulkių sėklų, bet jas galima išvalyti. Išsibarsčiusios ir likusios dirvos paviršiuje sėklos sudygsta ir gali tapti viena iš ligų plitimo priežastimi.

Įsiterpusios į dirvą smulkios sėklos daigumą gali išsaugoti keletą metų ir kaip nepageidaujamos pabiros sudygsta kituose pasėliuose arba sugrįžus rapsui. Žinoma, galima tikėtis labai palankių orų ir nedaryti nieko, bet jei lietūs?

Šie metai padovanojo labai produktyvius pasėlius ir reikia stengtis juos išsaugoti. 

Facebook komentarai