Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

Mėsinė galvijininkystė atsidūrė proveržio kryžkelėje. Ar sugebėsime ją įveikti?

Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS
Vygantas Šližys
Vygantas Šližys
Printer Friendly, PDF & Email

Mėsinė galvijininkystė viena perspektyviausių žemės ūkio šakų ir jos proveržiui šioje srityje dirbantys profesionalai jau deda tvirtus pamatus. Pasak Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidento Vyganto Šližio, mūsų šalyje šiuo metu laikoma virš 50 000 grynaveislių mėsinių galvijų ir 145 000 mišrūnų su pieninėmis veislėmis. Pasak specialisto, siekiant gerinti Lietuvoje užaugintos jautienos kokybę, grynaveislių galvijų galėtų būti gerokai daugiau, tada esą kiltų ir supirkimo kainos. Taip pat labai svarbu augintojams kooperuotis, o tam reikia atlikti rimtus namų darbus.

Būtina keisti požiūrį į veislininkystę

Siekiant gerinti bandas, LMGAGA prezidento V. Šližio nuomone, pirmiausia reikia atsakingai vykdyti produktyvumo kontrolę bei tobulinti veislinių bulių kontrolės metodiką, pagal kurią geriausi buliukai būtų atrenkami pagal jų individualias savybes.

„Turi atsirasti bulių kontrolės stotys, iš kurių viena yra UAB „Šilutės veislininkystė“. Kitą kontrolės stotį planuojama atidaryti Anykščiuose, kur asociacija įsigijo pastatų kompleksą. Atsiradus šioms stotims, būtų atrenkami geriausi individai, kurie gerintų motinines bandas. Šie buliai turės pažymėjimus, vertinimo pasus“, – sako LMGAGA prezidentas V. Šližys.

Jo teigimu, nebūtina išradinėti dviračio, todėl Lietuvos mėsinių galvijų augintojai turėtų perimti Prancūzijoje, Čekijoje ir kitose valstybėse pasiteisinusias buliukų vertinimo metodikas.

Apie tai bei kitas mėsinės galvijininkystės aktualijas bus daug kalbama ir diskutuojama rugsėjo 13-14 dienomis Algirdiškio kaime vyksiančioje specializuotoje LMGAGA parodoje „Mėsinės galvijininkystės panorama 2019“.

„Tai jau ketvirtoji mūsų organizuojama paroda, kurioje pamatysime ne tik įvairių veislių mėsinius galvijus, vyks jų aukcionas, bet ir vyks seminarai, bus perduodamos žinios ūkininkams. Svarbu ir tai, kad ūkininkai kuo labiau burtųsi“, – teigia ponas V. Šližys.

„Panevėžio veislininkystės“ parodų centre bus eksponuojami iš viso aštuonių veislių mėsiniai galvijai: angusai, aubrakai, galovėjai, hailendai, herefordai, limuzinai, simentaliai ir šarolė. iš viso 47 galvijai.

Saugiam elgesiui su gyvūnais – atskiras seminaras

Parodoje itin aktualūs ir įdomūs turėtų būti seminarai apie galvijų elgesio ypatumus ir saugų elgesį su gyvūnais, galvijų paruošimą parodoms, kuriuos ves pranešėjai iš Čekijos ir Estijos.

Pasak V. Šližio, maždaug prieš metus viename Lietuvos ūkyje nutiko nelaimingas atsitikimas, per kurį angusas mirtinai prispaudė žmogų.

„Reikia suprasti, kad mėsinis galvijas yra stambus gyvulys ir jis kartais iš draugiškumo, visiškai netyčia gali prispausti augintoją bei taip jį sužaloti“, – sako V. Šližys.

Kitose šalyse atsargiam elgesiui su mėsiniais galvijais yra skiriamas ypatingas dėmesys ir gyvuliai yra jau pripratinti, kas ūkyje yra tikrasis šeimininkas.

„Pavyzdžiui, Prancūzijoje visi aubrakų augintojai, kurie artinasi prie galvijų, prie jų eina tik su lazda, kuri yra tarsi viršininko atributas. Galvijai įpratinti, kad jei žmogus yra su lazda, jis yra viršininkas. Nors aubrakų veislė yra ypatingai ramaus charakterio, bet Prancūzijos augintojai tiesiog taip susitarę ir susitarimo visi laikosi. Viešėdamas Prancūzijoje, kuomet augintojas mums norėjo aprodyti ūkį, pirmiausiai iš automobilio bagažinės ištraukė lazdas ir jomis mus apdalijo. Tik tada galėjome apžiūrėti ūkį“, – prisiminė LMGAGA prezidentas V. Šližys.

Pasak V. Šližio, tikimasi žengti žingsnį į priekį ir pradėti parodose vedžioti galvijus bei daryti grupinius vertinimus. „Tam reikia specifinių žinių, o kaip pripratinti galvijus prie apynasrio ir vedžiojimo, šiomis žiniomis ir dalinsis specialistas iš Estijos.

Bendraminčiai buriasi į klubus

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija šiuo metu populiarina ūkininkų būrimąsi į atskirų mėsinių galvijų veislių klubus.

Taip asociacijoje mėginama sukonkretinti kiekvienos augintojų veislės interesų atstovavimą, nes ir pačios galvijų veislės tarpusavyje turi daug specifinių skirtumų.

„Kuomet visi yra būryje, dažniausiai girdisi tie, kurie garsiausiai šaukia. Šiuo atveju sunku diskusijose pasiekti konstruktyvumo, todėl asociacijoje įsteigėme jau keturis klubus, kurių nariai iš pradžių rūpimu klausimu tarpusavyje išsidiskutuos ir vėliau jį pateiks asociacijai svarstyti“, – apie LMGAGA naujoves kalbėjo ponas V. Šližys.

Pagrindinės šių klubų veiklos yra atitinkamos veislės augintojų vienijimas, veislės populiarinimas ir veisimo programų įgyvendinimas.

Šiuo metu asociacijoje veikia limuzinų, aubrachų, šarolė, simentalų ir mišrus ekstensyvių veislių augintojų klubai.

LMGAGA vienija apie 530 augintojų, kurių ūkiuose laikoma per 42 000 mėsinių galvijų. Asociacijos prezidentas visus augintojus ir besidominčiuosius mėsine galvijininkyste rugsėjo 13-14 dienomis kviečia atvykti į parodą Algirdiškyje ir joje ne tik pamatyti geriausius mėsinius galvijus, bet ir padiskutuoti apie šios žemės ūkio šakos aktualijas.

Facebook komentarai

T Hegvita agro