Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Per mėnesį nugaišo keli stumbrai: augalų apsaugos priemonės negalėjo tapti jų mirties priežastimi

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) įsitikinusi, kad per mėnesį nugaišus keliems stumbrams, jų mirties priežastimi negalėjo būti augalų apsaugos priemonės (AAP).

Nuo ko ir dėl ko mirė šie didingi žinduoliai, iki šiol neaišku, tačiau mokslininkai kaltina žemdirbius: esą stumbrų mirties priežastis – pernelyg gausus žemės ūkio chemizavimas, todėl gyvūnai apsinuodijo.

Augalininkystės tarnybos vadovo Sergejaus Fedotovo teigimu, bandymai apkaltinti Lietuvos ūkininkus naudojant per daug cheminių produktų yra pasikartojantys populistiniai puolimai, kai neegzistuojančius dalykus bandoma pavaizduoti tikrais faktais.

„Tie, kurie tvirtina, kad Lietuva yra per daug chemizuota, remdamiesi neaiškiomis teorijomis ir nepaisydami faktų, tai daro pernelyg neatsakingai. Esu ramus dėl Lietuvoje auginamo derliaus kokybės, juk Lietuvos ūkininkai saikingai naudoja AAP, ypač lyginant su tomis šalimis, kurios dėl šiltesnio klimato AAP naudoja daug didesniais kiekiais“, – teigia Augalininkystės tarnybos vadovas. Be to, reikia nepamiršti, kad AAP yra brangūs, todėl daugeliui žemdirbių aktualus mažesnis jų naudojimas, o pernelyg gausus AAP kiekis būtų žalingas ne tik žmogui, aplinkai, gyvūnams, bet ir patiems pasėliams.

AAP, paprastai šnekant, yra vaistai augalams. Tai reiškia, kad AAP, kaip ir vaistiniai preparatai žmonėms ar gyvūnams, prieš juos registruojant yra atidžiai tikrinami ir kontroliuojami.

Veikliosios medžiagos Europos Sąjungoje  (ES) yra registruojamos tik tuomet, kai jų poveikį išnagrinėja ES šalių nacionalinės tarnybos, patikrina ir patvirtina Europos maisto saugos agentūra, o ir patys produktai yra registruojami atskirai kiekvienoje valstybėje, kruopščiai išnagrinėjus jų poveikį žmonėms ir aplinkai. Kiekviena šalis kontroliuoja savo AAP tiekėjus ir naudotojus, vadovaudamasi ES ir nacionaliniais teisės aktais.

„Prieš galutines registravimo ataskaitas yra atliekami tyrimai su smulkiais žinduoliais – pelėmis, triušiais, paukščiais. Taigi jei pasėliai būtų nuodingi, kaip teigia mokslininkai, laukuose žūtų daugybė smulkių žinduolių ir paukščių, kuriems šiuo atveju rizika yra daug didesnė nei stambiems gyvūnams“, – akcentuoja VAT.

Dar prieš šimtmetį žmonės stumbrus visiškai išnaikino medžiodami, tačiau dabar jų populiaciją pavyko atkurti. Vis dėlto Lietuvoje jų nėra daug, suskaičiuota apie 260 šių stambiausių Europos žinduolių. Stumbrai įrašyti į tarptautinę Raudonąją knygą, yra saugomi, todėl kiekvieno jų netektis yra labai skaudus įvykis ir didžiulis nuostolis laukinei gamtai.

Facebook komentarai