Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Melioracijos ir kelių tvarkymo darbų mokestinė apskaita

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė
Astrida Miceikienė
Astrida Miceikienė
Printer Friendly, PDF & Email

Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, melioracijos ir hidrotechnikos statinių eksploatavimui ir jų rekonstrukcijai finansuoti savivaldybėms 2020 m. reikėjo apie 65 mln. eurų. Tačiau valstybė skyrė kiek daugiau nei 11 mln. Eur remontui bei priežiūrai, ir apie 11 mln. Eur rekonstrukcijai. Todėl žemės ūkio įmonės ir ūkininkai dažnai šiuos darbus atlieka patys.

Ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms dažnai kyla klausimų ar melioracijos statinių remontas, rekonstrukcija, kiti melioracijos darbai bei kelių priežiūros darbai gali būti prisikiriami leidžiamiems atskaitymams. Taigi, šiandien komentaras apie tai.

Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme nurodyta, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, kurie yra:

• sureguliuoti upeliai,

• grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo,

• juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme,

• hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo,

• kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas.

Vadinasi, melioracijos statiniai nuosavybės teise gali priklausyti žemės sklypo savininkui tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui arba valstybei (juos patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės). Žemės savininkai ar kiti naudotojai naujas melioracijos sistemas statyti, melioracijos statinius remontuoti ir rekonstruoti privalo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybė teikia finansinę paramą melioruotos žemės savininkams melioracijos statinių statybos, rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbams atlikti. Tam tikslui naudojamos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų lėšos.

Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo darbus finansuoja valstybė. Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimą dėl būtinumo statyti inžinerinius statinius, nesusijusius su žemės melioravimu, finansuoja inžinerinių statinių statytojai. Kitų melioracijos statinių rekonstravimą dėl būtinumo statyti inžinerinius statinius, nesusijusius su žemės melioravimu, finansuoja inžinerinių statinių statytojai, jeigu nesusitariama kitaip.

Jeigu žemės savininkai – įmonės, stato nuosavybės teise priklausančioje žemėje sau nuosavybės teise priklausančias melioracijos sistemas, tai sukurta melioracijos sistema priskiriama juridinio asmens ilgalaikiam turtui, kuriam skaičiuojamas nusidėvėjimas. Tokiu būdu atliekant minėtų melioracijos sistemų remontą, tokios išlaidos yra leidžiami atskaitymai, neįskaitant finansinės paramos melioruotos žemės savininkams melioracijos statinių statybos, rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbams atlikti.

Tuo atveju, jeigu įmonės atlieka valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo darbus, įmonės faktiškai patirtų išlaidų suma gali būti priskiriama jos leidžiamiems arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams (neįskaitant finansavimo lėšų).

Ūkininkai ir kiti gyventojai, vykdantys žemės ūkio veiklą, vykdantys melioracijos sistemų įrengimo bei remonto darbus ir patiriantys išlaidas, gali jas prisikirti leidžiamiems atskaitymams (žemės ūkio veikloje naudojamų žemės sklypų priežiūros, gerinimo bei sausinimo darbų sąnaudas, kurios patirtos siekiant ženklesnio auginamų žemės ūkio produktų derliaus).

Įvertinant tai, kad žemei nusidėvėjimas neskaičiuojamas, atlikto sausinimo sistemų atstatymo darbų vertė negali būti priskirta ilgalaikiam turtui. Todėl nuosavoje žemėje atliktų minėtų darbų vertė, nepriklausomai nuo jų mąsto, leidžiamiems atskaitymams priskiriama tą mokestinį laikotarpį, kurį šie darbai buvo atlikti.

Jeigu nuomojamos žemės sausinimo sistemų atstatymo darbų vertė ūkininko ūkiui yra reikšminga, tokios sumos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams turėtų būti priskiriamos lygiomis dalimis per nuomos sutartyje nustatytą žemės sklypo naudojimo individualioje žemės ūkio veikloje laikotarpį, pradedant nuo kito mėnesio po minėtų darbų užbaigimo dienos, o tuo atveju, kai sudaryta neterminuota sutartis, – per laikotarpį, ne trumpesnį kaip 36 mėnesiai. Jeigu žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama anksčiau nustatyto termino, žemės sausinimo sistemų atstatymo sąnaudų dalis, tenkanti laikotarpiui nuo sutarties nutraukimo datos iki sutartyje numatyto nuomos termino pabaigos, leidžiamiems atskaitymams nebepriskiriama. Žemės sausinimo sistemų atstatymo darbų vertė leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama ir tuo atveju, jeigu žemės sklypas nenaudojamas individualios žemės ūkio veiklos ekonominei naudai gauti.

Žemės ūkio subjektų (įmonių ir ūkininkų) patirtos išlaidos dėl melioracijos tvarkymo priskiriamos leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio atžvilgiu ir tais atvejais, kai tvarkomi melioracijos įrenginiai, priklausantys valstybei, nėra žemės ūkio subjekto sklype, tačiau toks tvarkymas yra susijęs su iš žemės ūkio veiklos uždirbamomis pajamomis.

Nepriklausomai nuo to, kas yra kelio savininkas (ar valstybė, ar pats žemės ūkio subjektas) mokesčių mokėtojai patiria kelių taisymo išlaidas. Jeigu žemės ūkio subjektai - juridiniai asmenys tvarko kelius, priklausančius valstybei ir kurie nėra žemės ūkio subjekto sklype, tačiau toks tvarkymas yra susijęs su iš žemės ūkio veiklos uždirbamomis pajamomis, tai faktiškai patirtos tokio asmens išlaidos yra priskiriamos leidžiamiems arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Minėtų išlaidų priskyrimas priklauso nuo atliekamų darbų – ar tai bus atliekamas einamasis kelio remontas, ar įrengiamas naujas, ar rekonstruojamas jau esantis infrastruktūros objektas (kelias).

Kai atliekamas infrastruktūros objekto (kelio) einamasis remontas, tai faktiškai patirtos išlaidos yra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, kada buvo atliktas remontas.

Kai įmonė ar ūkininkas savo lėšomis (pats arba pagal sutartį su kitais ūkio subjektais) įrengia arba rekonstruoja infrastruktūros objektus (pvz., kelią, automobilių stovėjimo aikštelę ar pan.), kurie yra būtini (reikalingi) vieneto veikloje, tai tokio infrastruktūros objekto sukūrimo sąnaudos priskiriamos ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainai, nuo kurios apskaičiuota nusidėvėjimo suma, nustatant apmokestinamąjį pelną (ūkininko - apmokestinamąsias pajamas), priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriama dalimis per ne trumpesnį nei PMĮ 1 priedėlyje tai turto grupei nustatytą nusidėvėjimo laikotarpį tik tuo atveju, jei nusidėvėjimo sumos yra apskaičiuotos PMĮ 18 ir 19 straipsniuose nustatyta tvarka, tai yra, jeigu turtas bus naudojamas pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.

Todėl nepriklausomai nuo to, kas yra kelio savininkas (ar valstybė, ar pats žemės ūkio subjektas), kelių taisymo išlaidos gali būti priskiriamos leidžiamiems arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymas.

Facebook komentarai